ES tvarumo ataskaitų reikalavimai jau nebėra vien didelių biržoje kotiruojamų bendrovių tema. Jie paliečia grupių patronuojančias įmones, tiekimo grandinių partnerius ir finansavimo ieškančias bendroves. Vis dėlto pareiga rengti CSRD ataskaitą kyla ne kiekvienam verslui, kuris gauna kliento ESG klausimyną.

2026 m. svarbiausia atskirti tris dalykus: kam ataskaita privaloma pagal CSRD, kokios taikymo datos jau nukeltos ES lygiu ir kokių duomenų gali pagrįstai prašyti klientai ar bankai. Toks atskyrimas padeda nepradėti brangaus projekto per anksti, bet ir nepalikti pasiruošimo paskutiniams mėnesiams.

Kam taikomi ES tvarumo ataskaitų reikalavimai?

CSRD, Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva, nustato, kurios įmonės turi tvarumo informaciją skelbti savo vadovybės ataskaitoje. Ataskaita rengiama pagal ESRS, Europos tvarumo atskaitomybės standartus. Tai reiškia, kad tvarumo duomenys tampa metinės atskaitomybės dalimi, o ne atskiru rinkodaros leidiniu.

Pirmoji įmonių grupė jau rengė ataskaitas už 2024 finansinius metus. Jai priklausė didelės viešojo intereso įmonės, kurioms anksčiau galiojo NFRD reikalavimai ir kurios vidutiniškai turėjo daugiau kaip 500 darbuotojų.

Kitiems dideliems subjektams lemiami dydžio rodikliai. Pagal šiuo metu galiojančią CSRD schemą didele laikoma įmonė, kuri dvejus iš eilės metus atitinka bent du iš trijų kriterijų: balanso suma viršija 25 mln. eurų, grynosios pardavimo pajamos viršija 50 mln. eurų, vidutinis darbuotojų skaičius viršija 250. Grupėms šie rodikliai vertinami ir konsoliduotu lygmeniu.

2025 m. priimta vadinamoji „stop-the-clock“ direktyva dviem metais atidėjo CSRD pradžią toms įmonėms, kurioms reikalavimai dar nebuvo pradėti taikyti. Todėl dauguma antrajai bangai priskirtų didelių bendrovių pirmą kartą turėtų teikti informaciją už 2027 finansinius metus, o ataskaitą paskelbti 2028 m. Biržoje kotiruojamoms mažoms ir vidutinėms įmonėms bei tam tikroms ne ES grupėms taip pat nustatyti vėlesni terminai.

ES lygmeniu svarstytas ir platesnis CSRD apimties siaurinimas. Kol pakeitimai nėra galutinai patvirtinti ir perkelti į Lietuvos teisę, vien pasiūlymu remtis pavojinga. Įmonės vadovybei verta kasmet patikrinti aktualią teisės akto redakciją, grupės struktūrą ir finansinius rodiklius.

Mažai ar vidutinei, nebiržinei įmonei CSRD pareiga paprastai neatsiranda vien dėl to, kad ji dirba gamybos, transporto ar energetikos sektoriuje. Tačiau didelis klientas gali prašyti informacijos apie išmetamąsias dujas, darbuotojus ar tiekėjus, nes jam šių duomenų reikia savo ESRS ataskaitai. Tai komercinis reikalavimas, kurio nereikėtų painioti su tiesiogine prievole pačiai skelbti CSRD ataskaitą.

Dar viena svarbi išimtis susijusi su grupėmis. Patronuojamoji įmonė tam tikrais atvejais gali būti atleista nuo atskiros ataskaitos, jei reikalinga tvarumo informacija įtraukta į patronuojančios bendrovės konsoliduotą ataskaitą ir tenkinamos kitos sąlygos. Tokį sprendimą reikia patikrinti konkrečiai pagal grupės jurisdikciją bei konsolidavimo apimtį.

Kokius duomenis reikia rinkti ir kaip pasiruošti?

ESRS remiasi dvigubo reikšmingumo vertinimu. Įmonė turi įvertinti, kaip tvarumo klausimai gali paveikti jos finansinę padėtį, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Kartu vertinamas įmonės poveikis žmonėms ir aplinkai. Šis vertinimas nustato, kurioms temoms reikės išsamių rodiklių ir paaiškinimų.

Duomenys apima tris sritis. Aplinkos dalyje dažniausiai vertinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, energijos vartojimas, tarša, vanduo, ištekliai ir biologinė įvairovė. Socialinėje dalyje svarbūs darbuotojai, sauga, atlygis, mokymai, darbuotojai tiekimo grandinėje ir poveikis bendruomenėms. Valdymo dalyje pateikiama informacija apie valdybos ar vadovybės priežiūrą, etikos politiką, rizikų valdymą ir pranešimų apie pažeidimus tvarką.

Vienas dažnas nesusipratimas susijęs su ESRS apimtimi. Nebūtina vienodai detaliai atsiskaityti apie visas įmanomas temas. Tačiau sprendimas temos nelaikyti reikšminga turi būti pagrįstas vertinimu, įrodymais ir aiškia dokumentacija. Bendrieji ESRS 2 atskleidimai taikomi visoms įmonėms, kurios rengia ataskaitą.

Pradėti verta nuo turimų duomenų žemėlapio. Finansų skyrius dažniausiai valdo apyvartos, investicijų ir sąnaudų informaciją. Personalo komanda turi darbuotojų duomenis. Gamybos, transporto ar pastatų valdytojai žino energijos, kuro, atliekų ir vandens rodiklius. Pirkimų komanda gali surinkti pagrindinę informaciją iš tiekėjų. Teisininkai ir atitikties specialistai prižiūri politikas, procedūras bei skundų kanalus.

Vadovybė turėtų paskirti vieną projekto savininką ir duomenų valdytojus kiekvienai rodiklių grupei. Vien bendras prašymas padaliniams „atsiųsti ESG duomenis“ paprastai baigiasi skirtingais vienetais, neaiškiais laikotarpiais ir nepatikrinamomis lentelėmis. Kiekvienam rodikliui reikia aprašyti šaltinį, skaičiavimo metodą, atsakingą asmenį, patikros veiksmą ir įrodymų saugojimo vietą.

IT sprendimai padeda, kai duomenų daug arba jie renkami iš kelių įmonių. Tačiau platforma nepakeis metodikos. Prieš diegiant sistemą būtina susitarti, ką skaičiuoja kiekvienas rodiklis ir kokiais matavimo vienetais. Mažesnei įmonei pirmaisiais metais gali pakakti aiškiai valdomų skaičiuoklių, dokumentų archyvo ir nustatyto patvirtinimo proceso.

Dažniausios klaidos ir rizikos ruošiant tvarumo ataskaitas

Brangiausia klaida yra neteisingai įvertinti taikymo sritį. Grupės įmonė gali nuspręsti, kad jai reikalavimai netaikomi, nors konsoliduoti rodikliai arba patronuojančios įmonės sprendimas rodo kitaip. Kita klaida yra pradėti rinkti duomenis tik uždarius finansinius metus. Tuomet nebelieka galimybės patikrinti matavimo prietaisų, tiekėjų klausimynų ar ankstesnių laikotarpių duomenų.

Riziką kelia ir neapibrėžtos ribos. Pavyzdžiui, energijos sąnaudos gali būti skaičiuojamos tik nuosavuose pastatuose, nors dalis veiklos vyksta nuomojamose patalpose. Emisijų duomenims gali trūkti kuro kortelių informacijos ar vežėjų duomenų. Jei rodiklis apskaičiuotas pagal pagrįstą įvertį, reikia nurodyti metodiką ir prielaidas. Spėjimo pateikti kaip tikslaus fakto negalima.

Ataskaita turi būti nuosekli su finansine informacija, rizikų registru, viešais įmonės pažadais ir vadovybės sprendimais. Jei tvarumo ataskaitoje žadama mažinti emisijas, o investicijų plane tam nėra numatyta priemonių, auditorius ir investuotojai pagrįstai klaus, kaip tikslas bus įgyvendintas.

CSRD numato tvarumo ataskaitos užtikrinimą. Dėl to svarbu pasiruošti ne tik tekstą, bet ir įrodymų paketą: pirminius sąskaitų ar skaitiklių duomenis, skaičiavimo failus, vadovybės patvirtinimus, reikšmingumo vertinimo medžiagą ir vidaus kontrolės aprašymus. Tvarkinga audito seka sumažina paskutinės minutės taisymų riziką.

Už reikalavimų nevykdymą ar neteisingą informacijos pateikimą pasekmės nustatomos nacionaliniais teisės aktais, todėl baudos dydžio negalima spėti iš bendrų ES dokumentų. Be formalių sankcijų, įmonė gali prarasti pasitikėjimą per derybas su banku, pirkėju ar investuotoju. Reputacijos problema dažniausiai kyla tada, kai vieši teiginiai neatlaiko paprasto klausimo: iš kur gautas šis skaičius?

Lietuvos institucijų priežiūra ir pagalba įmonėms

Lietuvoje tvarumo atskaitomybė susijusi su finansinės atskaitomybės, audito ir juridinių asmenų ataskaitų teikimo sistema. Praktiniais apskaitos, ataskaitų rengimo ir užtikrinimo klausimais verta sekti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos skelbiamą informaciją. Ji yra aktuali įmonėms ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų teikėjams.

Ataskaitų pateikimo techniniai klausimai sprendžiami pagal Juridinių asmenų registro procedūras. Biržoje kotiruojamoms bendrovėms papildomai svarbūs Lietuvos banko skelbiami informacijos atskleidimo reikalavimai. Aplinkos politikos ir klimato duomenų klausimais naudinga sekti Aplinkos ministerijos medžiagą, tačiau vien jos paaiškinimų nepakanka nustatyti CSRD pareigai.

Verslo asociacijų, auditorių ir konsultantų mokymai gali padėti suprasti ESRS praktiką. Vis dėlto atsakomybė už reikšmingumo vertinimą ir viešai paskelbtus duomenis lieka įmonės vadovybei. Konsultanto šablonas neturėtų tapti ataskaita, į kurią įklijuojami nepatikrinti skaičiai.

Jei įmonė priklauso verslo asociacijai, verta iš anksto susitarti, kas atstovauja jos pozicijai dėl reguliavimo pokyčių. Aiškios narystės verslo asociacijoje deklaravimo taisyklės padeda skaidriai atskirti bendrą sektoriaus interesų atstovavimą nuo įmonės atskaitomybės pareigų.

Praktiniai žingsniai: kaip pasiruošti tvarumo ataskaitų teikimui

Pradėkite nuo trumpos vidinės atitikties patikros. Patikrinkite dvejų metų finansinius rodiklius, darbuotojų skaičių, vertybinių popierių statusą, grupės struktūrą ir patronuojančios įmonės planus. Šią išvadą užrašykite viename dokumente ir numatykite datą, kada ją peržiūrėsite iš naujo.

Antras žingsnis yra projekto planas. Jame turėtų būti vadovybės rėmėjas, projekto vadovas, reikšmingumo vertinimo grafikas, atsakingi padaliniai, duomenų sąrašas ir biudžetas išoriniam užtikrinimui. Didelėje grupėje verta pradėti nuo bandomojo vieneto. Taip greitai paaiškėja, kurių duomenų trūksta ir kur stringa atsakomybės.

Trečias žingsnis yra dvigubo reikšmingumo vertinimas. Įtraukite finansų, veiklos, pirkimų, personalo ir rizikų valdymo atstovus. Jei svarbi tema susijusi su tiekimo grandine, paklauskite didžiausių tiekėjų, kokius duomenis jie jau gali pateikti. Nereikia siųsti šimto klausimų visiems iš karto. Pradėkite nuo didžiausios vertės ir didžiausios rizikos grandžių.

Ketvirtas žingsnis yra kontrolė. Kiekvienam svarbiam rodikliui nustatykite patvirtinantį asmenį ir įrodymus. Pavyzdžiui, elektros suvartojimas turėtų sutapti su sąskaitomis bei apskaitos laikotarpiu, o darbuotojų rodikliai – su personalo sistemos duomenimis. Bent kartą iki publikavimo atlikite bandomąją peržiūrą taip, tarsi ją vertintų išorinis užtikrinimo paslaugų teikėjas.

Galiausiai, stebėkite ES ir Lietuvos reguliavimo pokyčius. CSRD taikymo grafikas pastaraisiais metais keitėsi, todėl senas pristatymas ar konsultanto parengta skaidrė nėra patikimas sprendimo pagrindas. Oficialus Europos Komisijos paaiškinimas, aktuali EUR-Lex teisės akto versija ir Lietuvos ataskaitų teikimo institucijų informacija turėtų būti pirmieji šaltiniai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kada Lietuvos įmonėms tampa privaloma teikti ES tvarumo ataskaitas?
Jau taikoma pirmosios bangos bendrovėms, kurios atitiko ankstesnius NFRD kriterijus. Daugumai kitų didelių įmonių po 2025 m. priimto atidėjimo pirmasis ataskaitinis laikotarpis numatytas 2027 m. Tikslią pareigą reikia vertinti pagal aktualius įmonės ir grupės duomenis.

Kokie pagrindiniai duomenys turi būti įtraukti į tvarumo ataskaitą?
Ataskaitos turinį nustato dvigubo reikšmingumo vertinimas. Dažniausiai reikia aplinkos, darbuotojų, tiekimo grandinės, valdymo, rizikų ir tikslų duomenų. Bendrieji ESRS 2 atskleidimai yra privalomi visoms ataskaitą rengiančioms įmonėms.

Ką daryti, jei įmonė neturi visų reikiamų duomenų?
Sudarykite trūkstamų duomenų sąrašą, paskirkite atsakingus asmenis ir dokumentuokite skaičiavimo metodiką. Jei naudojamas įvertis, jo prielaidas reikia aiškiai pagrįsti. Duomenų spragų slėpimas sukelia didesnę problemą nei skaidriai aprašytas pereinamasis sprendimas.

Kokios baudos gresia už neteisingą ar pavėluotą ataskaitą?
Konkrečios sankcijos priklauso nuo Lietuvos teisės aktų ir pažeidimo aplinkybių. Be finansinių pasekmių, rizika kyla dėl neigiamo vertinimo audito metu, santykių su finansuotojais ir klientais.

Kur kreiptis dėl pagalbos ruošiant tvarumo ataskaitą?
Pradėkite nuo Europos Komisijos ir EUR-Lex dokumentų, tada tikrinkite AVNT, Juridinių asmenų registro ir, jei taikoma, Lietuvos banko informaciją. Metodinei pagalbai gali būti naudingi auditoriai, apskaitos specialistai ir sektoriaus asociacijos.