Pranešti apie korupciją Lietuvoje galima Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) keturiais būdais: užpildžius pranešimo formą STT svetainėje, paskambinus visą parą veikiančia Pranešk STT linija (0 5) 266 3333, atvykus į STT padalinį arba išsiuntus pranešimą paštu. El. paštu [email protected] pranešimai nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. nebepriimami. Pranešti galima ir anonimiškai, tačiau prisistačius ir paprašius konfidencialumo pranešimas paprastai būna naudingesnis, nes STT gali su jumis susisiekti ir patikslinti informaciją.

Kada kreiptis į STT ir kas gali pranešti?

Pagal STT DUK, į tarnybą gali kreiptis bet kuris asmuo, nepriklausomai nuo pilietybės, amžiaus ar socialinės padėties. Kreiptis verta tada, kai turite žinių arba pagrįstų įtarimų apie valstybės tarnautojų, pareigūnų ar jiems prilygintų asmenų korupcinius nusikaltimus, pavyzdžiui, kyšininkavimą ar piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.

STT pirmiausia tiria korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su viešuoju sektoriumi. Privačių įmonių atstovai į tyrimus paprastai patenka tada, kai galimai dalyvauja korupcijoje kartu su viešojo sektoriaus darbuotojais, pavyzdžiui, siūlo ar duoda kyšį arba neskaidriai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Daugiau apie tarnybos kompetenciją rasite straipsnyje apie tai, kokias funkcijas atlieka STT.

Korupcija ar ne: kada reikia kitos institucijos

Ne kiekvienas pažeidimas yra korupcija. STT DUK nurodo, kad mokestiniai nusikaltimai nėra korupciniai: juos tiria Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) arba policija. Apie mokestinius pažeidimus taip pat galima pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai pasitikėjimo telefonu +370 5 260 5060.

Taip pat atskirkite kyšio reikalavimą nuo paprasto biurokratinio vilkinimo. Jei pareigūnas užsimena, kad sprendimą galima pagreitinti už atlygį ar neatlygintines paslaugas, STT rekomenduoja kreiptis nedelsiant. Tačiau vien tai, kad sprendimas priimamas lėtai, savaime nėra kyšio reikalavimas: tokį delsimą galima skųsti raštu institucijos vadovui, kontroliuojančiai institucijai arba teismui.

Jei nesate tikri, pasikonsultuokite telefonu

Jei abejojate, ar jūsų situacija apskritai yra korupcija, STT konsultuoja ir tokiais atvejais. Paskambinkite Pranešk STT linija (0 5) 266 3333 ir aprašykite situaciją: pareigūnas padės įvertinti, ar verta teikti pranešimą.

Kur ir kaip pranešti apie korupciją: visi kanalai

STT kontaktų puslapyje nurodyti keturi pranešimų priėmimo būdai. Rinkitės tą, kuris jums patogiausias ir saugiausias.

STT internetinė forma

Pagal LRT, 2026 m. kovo 30 d. STT pradėjo priimti pranešimus apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas per internetinę formą savo svetainėje. Forma yra struktūruota: joje atskiri laukai įvykio laikui, vietai, galimai pažeidimą padariusiems asmenims ir liudininkams, todėl ją pildant lengviau nieko nepamiršti. Prie pranešimo galima pridėti iki 10 failų, kiekvienas iki 10 MB.

Pranešk STT telefono linija

Telefonu (0 5) 266 3333 pranešimai ir konsultacijos priimami visą parą. STT DUK nurodo, kad poilsio dienomis reikia skambinti būtent šia Vilniaus linija, kurioje atsiliepia budintis pareigūnas, o darbo valandomis galima skambinti ir į arčiausią teritorinį STT padalinį.

Nesupainiokite numerių: 0 706 63 335 yra bendrasis STT telefonas, o [email protected] yra bendrasis įstaigos el. paštas. Pranešimams apie korupciją kontaktų puslapis nurodo Pranešk STT liniją.

Atvykus į STT arba paštu

Pranešimą galima pateikti asmeniškai arba išsiųsti paštu į vieną iš šių STT padalinių:

PadalinysAdresas
Tyrimų koordinavimo valdybos Pranešimų nagrinėjimo skyriusA. Jakšto g. 6, Vilnius
Kauno valdybaS. Daukanto g. 4, Kaunas
Klaipėdos valdybaPilies g. 12, Klaipėda
Panevėžio valdybaVasario 16-osios g. 22, Panevėžys
Šiaulių valdybaVytauto g. 87, Šiauliai

Pranešimų nagrinėjimo skyrius Vilniuje asmenis priima 8.00–12.00 ir 12.45–17.00, penktadieniais iki 15.45, o švenčių išvakarėse darbo diena trumpesnė viena valanda. Valstybinės kalbos nemokantys asmenys aptarnaujami anglų ir rusų kalbomis.

Kodėl nebeveikia [email protected]

Ilgą laiką pranešimus buvo galima siųsti el. paštu [email protected], todėl šis adresas vis dar minimas senesniuose gidiuose ir atmintinėse. Pagal LRT, nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. pranešimų šiuo adresu teikti nebegalima. Vietoj el. laiško naudokite internetinę formą.

Anoniminis ar konfidencialus pranešimas: kuo skiriasi

Svarbu skirti tris skirtingus dalykus:

  • Anoniminis pranešimas: savo tapatybės nenurodote. STT negali su jumis susisiekti, patikslinti informacijos ar pranešti apie priimtus sprendimus.
  • Konfidencialus pranešimas: nurodote savo duomenis, o STT jų neatskleidžia kitiems asmenims, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus.
  • Pranešėjo statusas: papildoma apsauga pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą. Jį suteikia prokuratūra, o ne STT, ir jo reikia aiškiai paprašyti.

Ką praranda anoniminis pranešimas

STT DUK patvirtina, kad kreiptis anonimiškai galima, tačiau įspėja: „Tačiau tokiu atveju nėra galimybės susisiekti ir patikslinti pateiktą informaciją. Beje, ne visa anoniminė informacija yra nagrinėjama.“ Taigi anoniminis pranešimas tinka tada, kai kitaip apskritai nepraneštumėte, bet jis turi būti ypač išsamus ir konkretus, nes antros progos papildyti informaciją nebus.

Kaip STT saugo pranešusiojo tapatybę ir kada ji gali būti atskleista

STT laikosi konfidencialumo principo: pranešimas ir jį pateikusio asmens duomenys kitiems asmenims neatskleidžiami. Išimtys taikomos teisės aktų nustatytais atvejais, pavyzdžiui, kai informacija perduodama prokurorui, ikiteisminio tyrimo institucijoms ar teismui, arba kai sutinkate pats.

Reikia žinoti ir ribas. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, pranešimas tampa jo dalimi, o konfidencialumas užtikrinamas pagal Baudžiamojo proceso kodeksą. Bylai pasiekus teismą, su medžiaga gali susipažinti proceso dalyviai, o išnagrinėtos bylos medžiaga paprastai yra vieša, išskyrus neviešai nagrinėtas bylas ar jų dalis. Todėl absoliučios garantijos, kad jūsų tapatybė niekada niekam nepaaiškės, nėra.

Pranešėjo statusas: kada jo reikia ir kaip paprašyti

Jei pranešate apie pažeidimus savo darbovietėje ir nerimaujate dėl galimų pasekmių, apsvarstykite pranešėjo statusą. STT pabrėžia: „Svarbu žinoti, kad pranešėjo apsaugos statusą suteikia prokuratūra.“ Pagal prokuratūros informaciją, Pranešėjų apsaugos įstatymas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., o pranešėjų apsaugą koordinuoja prokuratūra (šią funkciją atlieka Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyrius).

Siekiant statuso, informaciją galima pateikti per vidinį įstaigos kanalą, kompetentingai institucijai (pavyzdžiui, STT) arba tiesiogiai prokuratūrai, ir aiškiai nurodyti, kad prašote pranešėjo statuso. Prokuratūra rekomenduoja kreiptis tiesiogiai į ją, ypač kai pažeidimus galbūt daro vadovai, įstaigoje nėra vidinio kanalo arba jis neveiksmingas, kyla grėsmė konfidencialumui, reikia skubiai užkirsti kelią didelei žalai arba jūsų su įstaiga nebesieja darbo santykiai. Panašūs principai galioja ir tada, kai sprendžiate, kaip saugiai pranešti apie interesų konfliktą kito asmens veikloje.

Pavyzdžiui, savivaldybės įmonės darbuotojas, įtariantis, kad viešasis pirkimas pritaikytas konkrečiam tiekėjui, gali kreiptis tiesiai į STT, o jei nori apsaugos darbe, formoje pažymėti sutikimą perduoti duomenis prokuratūrai ir aiškiai paprašyti pranešėjo statuso.

Ką nurodyti pranešime, kad jis būtų naudingas?

STT formoje prašoma nurodyti asmenis, padariusius ar darančius korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, vietą, laiką, aplinkybes galinčius patvirtinti asmenis ir kitus reikšmingus duomenis. Pagal formos laukus pasiruoškite tokį kontrolinį sąrašą:

  1. Kas: vardai, pavardės, pareigos, institucija ar skyrius.
  2. Ką padarė: konkretūs veiksmai ir žodžiai, pavyzdžiui, kas buvo pasiūlyta ar pareikalauta.
  3. Kada: įvykio pradžia ir pabaiga, jei veika tęsiasi.
  4. Kur: vieta, kabinetas, adresas ar kitos aplinkybės.
  5. Kas dar žino: asmenys, galintys patvirtinti aplinkybes.
  6. Kam jau pranešta: kitos institucijos, vadovybė, žiniasklaida.
  7. Nuorodos ir failai: dokumentai, nuotraukos, susirašinėjimas, nuorodos į išorinius šaltinius.

Palyginkite du aprašymus. Neaiškus: savivaldybėje ima kyšius. Naudingas: konkretaus skyriaus specialistas tam tikrą dieną pasakė, kad leidimas bus išduotas greičiau, jei bus sumokėta; pokalbį girdėjo kolega. Antrasis leidžia STT patikrinti faktus.

Įrodymai: ar jų būtina ir ką galima pridėti

Įrodymų turėti nebūtina. STT DUK nurodo: „Net jei neturite konkrečių įrodymų, jūsų pateikta informacija gali padėti STT pradėti aplinkybių patikrinimą ar surinkti papildomų duomenų.“ Svarbiausia kuo tiksliau aprašyti, kas, kada ir kur įvyko. Jei turite dokumentų, nuotraukų ar susirašinėjimo, juos galite įkelti į formą (iki 10 failų po 10 MB).

Pasirinkimai formoje: informavimas ir sutikimas perduoti duomenis

Pildydami formą turėsite priimti kelis sprendimus:

  • Informavimas apie STT veiksmus: galite pasirinkti, kad informuoti nereikia, arba nurodyti būdą: el. paštu, telefonu, paštu ar kitaip. Nenurodžius vardo, pavardės, gimimo datos ir kontaktų, apie veiksmus ir sprendimus galite būti neinformuoti.
  • Duomenų perdavimas: galite sutikti, kad pranešimas ir jūsų duomenys būtų perduoti kitai kompetentingai įstaigai; kad jie būtų perduoti Generalinei prokuratūrai sprendimams pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą; kad būtų perduota tik informacija be asmens duomenų; arba nesutikti dėl perdavimo. Jei siekiate pranešėjo statuso, rinkitės sutikimą perduoti duomenis Generalinei prokuratūrai.
  • Atsakomybės patvirtinimas: reikia patvirtinti, kad žinote teisines pasekmes už melagingą informaciją.

Ką daryti, jei iš jūsų reikalauja kyšio?

Pavyzdžiui, statybos leidimo laukiantis verslininkas, kuriam pareigūnas užsimena, kad sprendimą galima pagreitinti už atlygį, turėtų užsirašyti datą, vietą, kas ir ką sakė, ir nedelsdamas kreiptis į STT.

Delsti nereikėtų ir dėl teisinių pasekmių. Pagal STT DUK, kyšį davęs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą tik tada, jei kyšio iš jo buvo reikalaujama ar buvo provokuojama jį duoti ir jis per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau nei iki pranešimo apie įtarimą įteikimo, savanoriškai pranešė teisėsaugos institucijai, arba jei kyšį davė su teisėsaugos institucijos žinia. Kitais atvejais pranešimas savaime nuo atsakomybės neatleidžia.

Dažniausios klaidos pranešant apie korupciją

  • Per bendras aprašymas. Be vardų, datų ir vietos informaciją sunku patikrinti, ypač jei pranešimas anoniminis.
  • Delsimas. Kuo vėliau pranešate, tuo sunkiau surinkti duomenis, o kyšį davusiam asmeniui laikas gali lemti, ar jis bus atleistas nuo atsakomybės.
  • Siuntimas senu el. paštu. Adresu [email protected] pranešimai nebepriimami, o bendrasis el. paštas [email protected] nėra skirtas pranešimams apie korupciją.
  • Pranešimas ne tai institucijai. Mokesčių slėpimas yra FNTT, policijos ar VMI, o ne STT sritis.
  • Pranešėjo statuso tikėjimasis automatiškai. Jis nesuteikiamas savaime, jo reikia aiškiai paprašyti.
  • Melaginga informacija. STT formoje primenama: „Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą užtraukia baudžiamąją atsakomybę – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnis.“ Atskirkite tai, ką žinote, nuo to, ką įtariate, ir taip ir parašykite.

Dažniausiai užduodami klausimai kaip pranešti apie korupcija STT (DUK)

Ar reikia pirmiausia pranešti savo vadovui?

Ne. Pagal STT DUK, apie galimą korupciją, pavyzdžiui, savivaldybėje, galima pranešti tiesiogiai STT, prieš tai neinformavus darbovietės vadovybės. Jei pažeidimus galbūt daro patys vadovai, prokuratūra rekomenduoja kreiptis tiesiai į ją. Kaip elgtis mažiau rimtais atvejais, aptarta straipsnyje apie tai, kaip elgtis pastebėjus interesų konfliktą kolegos veikloje.

Ar už informaciją galima gauti atlygį?

Taip, tokia galimybė yra. STT pranešimo formos puslapyje nurodyta, kad asmenims, suteikusiems vertingos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, gali būti atlyginama. Pagal LRT, remiantis STT duomenimis, 2025 m. už naudingą informaciją paskatinta 15 asmenų, iš viso jiems išmokėta 10 135 eurų; tais pačiais metais pagal gautus pranešimus STT pradėjo 41 ikiteisminį tyrimą. Pranešėjams taip pat taikomi Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 patvirtinti atlyginimo už vertingą informaciją ir kompensavimo už neigiamą poveikį tvarkos aprašai. Atlygis nėra garantuotas, o konkrečias sąlygas reikėtų tikslintis oficialiuose šaltiniuose.

Ką daryti, jei po pranešimo patiriate spaudimą darbe?

STT DUK pataria apie spaudimą ar neigiamas pasekmes darbe nedelsiant informuoti atsakingas institucijas. Už pranešėjų apsaugą Lietuvoje atsakinga prokuratūra, todėl, jei dar neturite pranešėjo statuso, kreipkitės į ją ir aiškiai jo paprašykite.