Konsultacinės veiklos pajamos savaime neįrodo interesų konflikto. Rizika atsiranda tada, kai mokama konsultacija susikerta su asmens tarnybinėmis pareigomis, sprendimais ar galimybe daryti jiems įtaką. Viešajame sektoriuje svarbios ne vien tiesioginės pajamos. Vertinamas ir ryšys su klientu, konsultacijos tema, sutarties pobūdis bei konkreti sprendimo situacija.
Aiškus deklaravimas padeda išvengti dviejų kraštutinumų: nutylėti reikšmingą aplinkybę arba be pagrindo laikyti konfliktu kiekvieną šalutinę veiklą. Praktikoje svarbiausia laiku atpažinti ryšį ir nusišalinti, kai privatus interesas gali paveikti tarnybinį sprendimą.
Kada konsultacinė veikla laikoma interesų konfliktu?
Konsultacine veikla paprastai laikomas profesionalus patarimas, analizė, vertinimas, mokymai ar kita intelektinė paslauga, už kurią gaunamas atlygis. Ji gali būti vykdoma pagal individualios veiklos pažymą, autorinę, paslaugų, darbo ar kitą sutartį. Vien sutarties pavadinimas mažai ką pasako. Esmę atskleidžia realiai atliktas darbas, klientas ir konsultacijos dalykas.
Interesų konfliktas kyla, kai asmens privatus interesas gali turėti įtakos nešališkam jo pareigų atlikimui. Konsultanto atlygis yra aiškus privatus interesas. Todėl reikia vertinti, ar pareigūnas, valstybės tarnautojas, darbuotojas ar politikas sprendžia klausimus, reikšmingus konsultavimo klientui.
Pavyzdžiui, ministerijos darbuotojas po darbo konsultuoja energetikos įmonę dėl reguliavimo pokyčių. Jeigu jis rengia, derina ar vertina projektus, galinčius paveikti tos įmonės veiklą, konfliktas gali būti tiesioginis. Nesvarbu, kad konsultacija vyksta vakarais ar pagal atskirą sutartį.
Kita situacija: savivaldybės įstaigos vadovas veda bendrus projektų valdymo mokymus įvairioms organizacijoms. Jei jo įstaiga nesprendžia šių klientų finansavimo, priežiūros, pirkimų ar kitų jiems svarbių klausimų, vien konsultavimo faktas dar nereiškia konflikto. Vis dėlto pajamas ir ryšį su klientais gali reikėti deklaruoti, jei asmuo patenka į deklaruojančiųjų ratą.
Ypač atidžiai vertintinos konsultacijos įmonėms, kurios dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, prašo leidimų, paramos, licencijų, priežiūros institucijos sprendimų arba siekia pakeisti joms aktualų reguliavimą. Čia susikerta verslo interesai, viešoji politika ir konkrečios pareigos. Jei konsultantas dirba su įstatymų projektais ar rengia sprendimus, reikia atskirti profesinę konsultaciją nuo interesų atstovavimo ir įvertinti abiejų veiklų skaidrumo reikalavimus.
Rizika gali kilti ir dėl netiesioginio ryšio. Tarkime, darbuotojas nepasirašo galutinio sprendimo, tačiau rengia pažymą, atrenka vertinimo kriterijus, dalyvauja komisijoje ar turi prieigą prie neviešos informacijos. Tokia įtaka gali būti pakankama, kad konkrečioje situacijoje reikėtų nusišalinti.
Kaip atpažinti interesų konfliktą dėl konsultacinės veiklos pajamų
Patikimiausias būdas yra suskaidyti situaciją į kelis paprastus klausimus. Pirmiausia nustatykite, kas moka už konsultaciją. Tuomet pasižiūrėkite, ką konkrečiai klientui teikiate ir kokius sprendimus priimate eidami viešąsias pareigas.
- Ar konsultacijos klientas dabar turi reikalų su mano įstaiga?
- Ar galiu dalyvauti sprendime, kuris klientui suteiktų naudą arba sukeltų neigiamų padarinių?
- Ar mano padalinys rengia taisykles, leidimus, finansavimo sprendimus, pirkimus ar priežiūros veiksmus, susijusius su klientu?
- Ar konsultacijos tema susijusi su mano turima nevieša informacija arba tarnybine kompetencija?
- Ar pašalinis stebėtojas galėtų pagrįstai suabejoti mano nešališkumu?
Į šiuos klausimus verta atsakyti raštu. Trumpas faktų aprašymas padeda vadovui ar už interesų konfliktų valdymą atsakingam darbuotojui įvertinti tikrąją situaciją. Formuluotė „konsultuoju verslą“ per daug miglota. Daug naudingiau nurodyti klientą, paslaugos laikotarpį, konsultacijos sritį ir savo pareigas įstaigoje.
Vertinant konfliktą svarbūs du sluoksniai. Objektyvus interesas yra apčiuopiamas ryšys: mokestis už konsultaciją, sutartis, akcijos, pareigos įmonėje ar artimo asmens ryšys su klientu. Subjektyvus interesas susijęs su asmeniniu palankumu, lojalumu ar siekiu išlaikyti verslo santykį. Antrasis sluoksnis sunkiau pamatuojamas, bet jis paaiškina, kodėl skaidrumui kartais nepakanka vien formaliai deklaruoti pajamas.
Konfliktas gali būti faktinis, galimas arba tik regimas. Faktinis atsiranda, kai sprendžiate savo konsultavimo kliento klausimą. Galimas konfliktas matomas tada, kai šiandien tokio klausimo nėra, bet jis realiai gali atsirasti pagal jūsų funkcijas. Regimo konflikto situacijoje net ir nepriimant sprendimo aplinkybės gali kelti pagrįstų abejonių dėl nešališkumo. Visais trimis atvejais deklaracija ir atviras aptarimas su vadovu padeda pasirinkti tinkamą veiksmą.
Jei sunku atskirti bendrą viešą interesą nuo asmeninio ryšio su klientu, praverčia viešo ir privataus intereso atskyrimo kriterijai. Viešai svarbi tema savaime nepanaikina pareigos valdyti konkretų finansinį interesą.
Konsultacinės veiklos deklaravimas: žingsnis po žingsnio
Privačių interesų deklaracija teikiama VTEK administruojamoje PINREG sistemoje. Deklaruojančiam asmeniui konsultacinę veiklą verta aprašyti taip, kad iš įrašo būtų aišku, ar ji gali susikirsti su pareigomis. Vien abstraktaus įrašo apie individualią veiklą dažnai nepakanka.
- Surinkite faktus. Pasitikrinkite sutartis, sąskaitas, individualios veiklos dokumentus ir veiklos aprašymus. Nurodykite, kas yra klientas ar užsakovas, kokia veiklos rūšis ir koks jos laikotarpis.
- Įvertinkite ryšį su pareigomis. Atskirai pasižymėkite, ar klientas priklauso jūsų sprendimų, priežiūros, finansavimo, pirkimų ar teisėkūros sričiai.
- Užpildykite aktualius deklaracijos laukus. Priklausomai nuo aplinkybių deklaracijoje gali būti reikšmingi duomenys apie darbovietę, pareigas, individualią veiklą, juridinius asmenis, sandorius ar kitus privačius interesus. Pildymo forma ir jos laukai gali būti keičiami, todėl naudokitės sistemoje pateikiamais paaiškinimais.
- Atnaujinkite pasikeitus aplinkybėms. Naujas klientas, nauja sutartis, pasikeitusi veiklos apimtis ar pareigos gali pakeisti rizikos vertinimą. Deklaracija nėra vienkartinis veiksmas.
- Valdykite konkretų sprendimą. Jei tenka nagrinėti konsultavimo klientui svarbų klausimą, informuokite tiesioginį vadovą ar kolegialų organą ir nusišalinkite pagal įstaigoje taikomą tvarką.
Deklaracijoje svarbu pateikti tokius duomenis, kurie leistų suprasti ryšį. Paprastai tai yra kliento ar susijusio juridinio asmens pavadinimas, veiklos pobūdis, pareigos ar santykio rūšis ir aktualus laikotarpis. Jei konsultuojate per savo įmonę, neužtenka vien paminėti įmonę. Reikia įvertinti, ar jūsų asmeniniai ryšiai su konkrečiais įmonės klientais nesukuria papildomo privataus intereso.
Įstatyme nustatyti deklaracijos pateikimo ir pasikeitusių duomenų patikslinimo terminai. Dažniausiai praktinė klaida prasideda tada, kai laukiama metinės deklaracijos peržiūros, nors reikšmingas naujas ryšys atsirado anksčiau. Terminą konkrečiai situacijai pasitikrinkite pagal galiojančią įstatymo redakciją ir PINREG sistemos informaciją.
Asmuo, kuris abejoja dėl konkretaus įrašo, neturėtų spėlioti, ar pajamos „per mažos“, kad būtų svarbios. Daugiau aiškumo suteikia veiksmų seka kilus abejonių dėl interesų konflikto: faktus pateikite vadovui, atsakingam įstaigos darbuotojui arba kreipkitės į VTEK dėl konsultacijos.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Pirmoji klaida yra pajamų vertinimas vien pagal sumą. Nedidelis atlygis gali būti reikšmingas, jei konsultuojamas klientas laukia sprendimo, kuriame dalyvaujate. Didelė suma gali būti mažiau susijusi su pareigomis, tačiau ją vis tiek reikia įvertinti deklaravimo požiūriu.
Antroji klaida yra veiklos aprašymas pernelyg bendrais žodžiais. Įrašai „konsultacijos“, „mokymai“ ar „ekspertinė pagalba“ neleidžia suprasti, ar klientas susijęs su viešomis pareigomis. Aiškus, dalykiškas aprašymas apsaugo ir patį deklarantą: vėliau nereikia aiškintis, ką turėjote omenyje.
Trečia klaida yra manyti, kad deklaravimas išsprendžia viską. Deklaracija suteikia skaidrumo, bet ji nepakeičia nusišalinimo. Gavus klausimą dėl savo kliento, reikia aktyviai informuoti apie interesą ir nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, jei situacija to reikalauja.
Ketvirta klaida – konsultuoti per tarpininką ir dėl to nevertinti galutinio naudos gavėjo. Jei sutartį pasirašo asociacija, advokatų kontora ar konsultacijų bendrovė, verta išsiaiškinti, kam iš esmės teikiama paslauga. Kartais būtent galutinis klientas turi ryšį su jūsų įstaiga.
Penktoji klaida susijusi su reputacija. Viešojo sektoriaus sprendimų patikimumas priklauso ir nuo to, ar visuomenei suprantama, kodėl sprendimą priėmė konkretus žmogus. Todėl atviras interesų atskleidimas dažnai yra saugesnis už bandymą įrodyti, kad ryšys formaliai nereikšmingas. Panašiai vertinami ir ryšiai su nevyriausybinėmis organizacijomis: apie juos plačiau rašoma narystės NVO ir interesų konflikto vertinimo apžvalgoje.
Aktualūs 2026 m. reguliavimo pokyčiai ir VTEK rekomendacijos
2026 m. konsultacinės veiklos pajamoms netaikomas atskiras, nuo kitų privačių interesų visiškai izoliuotas vertinimas. Pagrindinis klausimas išlieka tas pats: ar finansinis ir profesinis ryšys gali paveikti pareigų atlikimą arba sudaryti tokią regimybę. Todėl kiekvieną situaciją reikia tikrinti pagal tuo metu galiojančią Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo redakciją, VTEK išaiškinimus ir savo įstaigos vidaus tvarką.
Praktikoje verta stebėti tris dalykus. Pirma, ar pasikeitė jūsų pareigos ir sprendimų laukas. Antra, ar atsirado naujų konsultavimo klientų iš reguliuojamos ar finansuojamos srities. Trečia, ar PINREG sistemoje nepakeisti deklaracijos pildymo paaiškinimai. Pastarasis punktas proziškas, bet svarbus: taisyklės gali likti panašios, o deklaravimo forma ar techninis pateikimo būdas pasikeisti.
VTEK rekomendacijų logika aiški: deklaruoti reikia laiku, konkretų konfliktą reikia valdyti veiksmu, o kilus neaiškumui – nelaukti, kol sprendimas jau bus priimtas. Įstaigos vadovas taip pat negali apsiriboti vien deklaracijos gavimu. Jam tenka pareiga organizuoti darbą taip, kad deklaruotas interesas nepaveiktų sprendimo proceso.
Viešai skelbiami VTEK sprendimai ir išaiškinimai padeda pamatyti bendrą praktiką, tačiau jie nepakeičia konkrečių faktų vertinimo. Konsultacinė sutartis, pareigybės aprašymas ir nagrinėjamas klausimas dažnai lemia daugiau nei vienas deklaracijos langelis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar konsultacinė veikla visada laikoma interesų konfliktu?
Ne. Ji tampa problema tada, kai konsultavimo klientas ar konsultacijos dalykas susijęs su jūsų tarnybiniais sprendimais, įtaka sprendimams arba nevieša informacija. Net ir nesant tiesioginio konflikto, veiklą gali reikėti deklaruoti.
Kokius duomenis būtina pateikti deklaruojant konsultacinę veiklą?
Pateikite duomenis, leidžiančius nustatyti ryšį: užsakovą ar susijusį juridinį asmenį, veiklos pobūdį, santykio laikotarpį ir kitą deklaracijos formoje prašomą informaciją. Tikslūs laukai priklauso nuo galiojančios PINREG formos.
Ką daryti, jei abejoju dėl interesų konflikto dėl konsultacinės veiklos?
Surinkite sutarties ir pareigų faktus, kreipkitės į vadovą ar už deklaracijų priežiūrą atsakingą darbuotoją. Jei klausimas susijęs su konkrečiu sprendimu, iš anksto informuokite apie interesą ir nespręskite jo vienas.
Kokios pasekmės už nedeklaruotą konsultacinę veiklą viešajame sektoriuje?
Gali būti vertinamas deklaravimo pareigos pažeidimas, sprendimų nešališkumas ir asmens reputacija. Pasekmės priklauso nuo pareigų, nutylėtų aplinkybių ir konkretaus sprendimo aplinkybių.
Kaip dažnai reikia atnaujinti deklaraciją dėl konsultacinės veiklos pajamų?
Ją reikia tikslinti atsiradus ar pasikeitus deklaruotinam privačiam interesui, laikantis galiojančių terminų. Nauja konsultavimo sutartis ar klientas yra signalas iš karto patikrinti, ar deklaracijoje pakanka informacijos.
