Sandoriai su akcininkais, vadovais, jų kontroliuojamomis bendrovėmis ar artimaisiais dažnai yra įprasta verslo praktika. Problema atsiranda tada, kai įmonė negali paaiškinti, kodėl pasirinko būtent tokią kainą, palūkanas ar atsiskaitymo terminą. Vien sutarties tam paprastai neužtenka.
Vertinant susijusių asmenų sandorius, Valstybinei mokesčių inspekcijai svarbi visa sandorio logika. Reikia matyti realų ekonominį turinį, faktiškai suteiktą naudą ir pagrindimą, kad nepriklausomos šalys panašiomis aplinkybėmis galėjo susitarti panašiai. Dokumentus verta rengti sandorio pradžioje, nes po kelių metų surasti rinkos duomenis ar atkurti derybų aplinkybes būna gerokai sunkiau.
Kada sandoris laikomas sudarytu su susijusiu asmeniu?
Susijusių asmenų sąvoka priklauso nuo vertinimo tikslo. Mokesčių klausimais paprastai analizuojama, ar viena šalis gali daryti įtaką kitos šalies sprendimams, kainodarai ar pelno paskirstymui. Todėl vien formalus pareigų pavadinimas neatsako į visus klausimus.
Dažnas atvejis yra bendrovė ir jos akcininkas, vadovas ar valdybos narys. Ryšys gali būti nustatomas ir tada, kai sandorio šalis yra kita įmonė, kurią kontroliuoja tas pats akcininkas, jo šeimos narys arba įmonės vadovas. Reikšmingi gali būti ir netiesioginiai ryšiai per kelias įmones.
Daugiausia klausimų kelia šie sandoriai:
- įmonės paskola akcininkui, vadovui ar susijusiai bendrovei;
- akcininko ar vadovo turto nuoma įmonei;
- vadovo, akcininko ar jų įmonės teikiamos konsultavimo, administravimo, reklamos ar IT paslaugos;
- prekių pardavimas susijusiai įmonei kitokia kaina nei nepriklausomiems pirkėjams;
- turto, licencijų, prekių ženklų ar kitų teisių perdavimas grupės viduje.
Rizika kyla ne dėl paties ryšio. Verslas gali pagrįstai nuomotis vadovui priklausančias patalpas ar pirkti paslaugas iš akcininko įmonės. Tačiau ryšys suteikia galimybę nustatyti sąlygas, kurios būtų nepriimtinos nepriklausomam tiekėjui ar klientui. Todėl reikia gebėti atsakyti į tris klausimus: ar sandoris buvo realus, ar jo kaina rinkos lygio ir ar įmonė iš jo gavo apčiuopiamą naudą.
VMI reikalavimai susijusių asmenų sandorių pagrindimui
Vieno dokumentų rinkinio, tinkančio kiekvienam sandoriui, nėra. VMI gali prašyti įrodymų pagal sandorio pobūdį, vertę, šalių ryšį ir deklaruotą mokestinį rezultatą. Tvarkinga byla turėtų leisti kitam žmogui suprasti sandorį be žodinių paaiškinimų.
Pirmasis dokumentas yra aiški rašytinė sutartis. Joje turėtų būti nurodytas objektas, kaina arba jos apskaičiavimo būdas, apimtis, terminai, atsiskaitymo sąlygos, šalių pareigos ir sutarties nutraukimo tvarka. Paskolos atveju reikia apibrėžti sumą, palūkanas, grąžinimo grafiką, užtikrinimo priemones ir pradelstų mokėjimų pasekmes.
Antrasis sluoksnis yra vykdymo įrodymai. Tai sąskaitos, mokėjimo pavedimai, perdavimo aktai, darbų ataskaitos, susirašinėjimas, užduotys, nuomos objekto perdavimo dokumentai, naudojimo duomenys ar rezultatai. Konsultavimo sąskaita su viena eilute „konsultacinės paslaugos“ retai įrodo, ką įmonė iš tikrųjų įsigijo.
Trečiasis sluoksnis yra kainos pagrindimas. Priklausomai nuo situacijos, jį gali sudaryti:
- keli palyginami nepriklausomų tiekėjų pasiūlymai;
- vieši panašių prekių, turto ar paslaugų kainų duomenys;
- ankstesni įmonės sandoriai su nepriklausomais klientais ar tiekėjais;
- turto vertinimo ataskaita, kai lyginama nekilnojamojo turto ar specifinio turto vertė;
- bankų ar finansų rinkos duomenys, kai nustatomos paskolos palūkanos;
- kainodaros analizė, kurioje palyginamos funkcijos, prisiimama rizika ir sutartinės sąlygos.
Palyginimas turi būti tikras, o ne formalus. Vilniaus centre esančių patalpų nuomos kaina mažai pasako apie atokesniame mieste esančią gamybinę bazę. Paskolos palūkanų negalima pagrįsti vien bendru straipsniu apie palūkanų normas, neįvertinus termino, valiutos, skolininko finansinės būklės, užstato ir grąžinimo rizikos.
Išsamesnė kainodaros analizė reikalinga tada, kai sandoris reikšmingas, pasikartojantis, sudėtingas arba kai palyginamų rinkos duomenų nėra daug. Ji ypač aktuali grupių tarpvalstybiniams sandoriams. Vis dėlto ir vietinis vienkartinis sandoris gali reikalauti tvirto pagrindimo, jeigu jo suma didelė arba sąlygos akivaizdžiai skiriasi nuo rinkos.
Praktinis sprendimas yra prieš pasirašant sutartį parengti trumpą sprendimo pažymą. Joje nurodomi sandorio poreikis, pasirinktos šalies pasiūlymas, palygintos alternatyvos, kainos argumentai ir sprendimą priėmę asmenys. Tokia pažyma nepakeičia įrodymų, bet sujungia juos į aiškią istoriją.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Pirmoji klaida yra dokumentų kūrimas tik prasidėjus patikrinimui. Tada sutartis dažnai būna pernelyg bendra, o paaiškinimai nesutampa su mokėjimų data, apskaita ar faktine veikla. Rinkos palyginimus ir sprendimo motyvus reikia užfiksuoti iki sandorio arba jo vykdymo metu.
Antroji klaida yra kaina, nustatyta pagal patogumą. Pavyzdžiui, bendrovė gali mokėti akcininkui didesnį nuomos mokestį vien todėl, kad akcininkas pageidauja konkrečios sumos. Pageidavimas nėra rinkos įrodymas. Palyginimui reikia panašios vietos, ploto, būklės, naudojimo paskirties ir sutarties laikotarpio duomenų.
Trečioji klaida yra painiojamas formos ir turinio santykis. Sutartis gali būti pasirašyta, sąskaita išrašyta, o paslauga faktiškai nesuteikta. Tokiu atveju mokesčių rizika išlieka. Paslaugų sandoriams verta kaupti konkrečius rezultatus: parengtas ataskaitas, strategijas, technines užduotis, susitikimų protokolus ar sukurtus failus.
Ketvirtoji klaida susijusi su paskolomis. Įmonės lėšos paskolinamos akcininkui be palūkanų, be termino arba grąžinimas nuolat atidedamas. Tokia paskola turi atrodyti ir veikti taip, kaip realus kredito sandoris. Reikia įvertinti skolininko galimybes grąžinti pinigus, susitarti dėl mokėjimų grafiko ir fiksuoti jo laikymąsi.
Penktoji klaida yra sprendimų priėmimo pėdsako nebuvimas. Kai sandorio šalis yra vadovas ar valdymo organo narys, būtina aiškiai atskirti jo asmeninį interesą nuo bendrovės sprendimo. Vidaus sprendime verta nurodyti, kas įvertino pasiūlymą ir kokiais duomenimis rėmėsi. Toks skaidrumas naudingas ir valdant platesnę verslo aplinkos riziką.
Praktiniai pavyzdžiai ir sprendimai
Paskola akcininkui. Uždaroji akcinė bendrovė skolina akcininkui 80 000 eurų dvejiems metams. Tinkamoje byloje būtų sprendimas dėl paskolos, sutartis, palūkanų palyginimas su panašios rizikos finansavimo pasiūlymais, akcininko pajamų ar turto informacija, grąžinimo grafikas ir banko pavedimai. Jei užstato nėra, tai turėtų atsispindėti palūkanų normoje arba kitose sąlygose. Vėlesni mokėjimai turi atitikti grafiką.
Vadovui priklausančių patalpų nuoma. Įmonė nuomojasi 120 kvadratinių metrų biuro patalpas iš vadovo. Pagrindimui surenkami bent keli panašių patalpų pasiūlymai, nurodoma jų vieta, būklė, plotas ir ar į kainą įtraukti komunaliniai mokesčiai. Prie sutarties verta pridėti patalpų perdavimo aktą ir planą. Mėnesiniai mokėjimai turi sutapti su sutartyje nustatyta tvarka.
Akcininko įmonės konsultacijos. Susijusi bendrovė teikia rinkodaros konsultacijas. Sutartyje reikia aprašyti užduotis, apmokėjimo principą ir laukiamus rezultatus. Kiekvieną mėnesį naudinga turėti darbų ataskaitą su konkrečiomis atliktomis užduotimis, pateiktais pasiūlymais ir valandomis, jei mokama už laiką. Kainą galima palyginti su nepriklausomų agentūrų pasiūlymais arba anksčiau pirktomis analogiškomis paslaugomis.
Visuose trijuose pavyzdžiuose lemiamas yra dokumentų tarpusavio nuoseklumas. Sutartis, apskaita, pavedimai ir faktiniai veiksmai turi pasakoti tą pačią istoriją.
Ką daryti, jei VMI kelia abejonių dėl sandorio?
Gavus paklausimą, pirmiausia reikia susidaryti prašomų dokumentų sąrašą ir nustatyti, kokį konkretų klausimą VMI kelia. Kartais abejonė susijusi su kaina, kartais su paslaugos realumu, o kartais su tuo, ar sandoris apskritai turėjo ekonominę prasmę.
Atsakymą geriausia pateikti struktūruotai. Pradžioje trumpai aprašomas sandoris ir jo verslo tikslas. Toliau išdėstoma kainos nustatymo logika, pridedami palyginamieji duomenys ir vykdymo dokumentai. Didelis nesusistemintų failų archyvas nepadeda, jei pareigūnas turi pats spėlioti, ką jie įrodo.
Jeigu pirminis pagrindimas silpnas, nereikėtų bandyti jo taisyti atgaline data sukurtais dokumentais. Reikia sąžiningai įvertinti faktus, surinkti išlikusius objektyvius duomenis ir apsvarstyti mokestinių pasekmių koregavimą. Sudėtingų paskolų, turto perleidimo, grupės finansavimo ar ilgalaikių paslaugų atvejais verta pasitelkti mokesčių konsultantą, vertintoją ar kitą konkrečios srities specialistą.
Įmonė turėtų atskirai peržiūrėti visus panašius veikiančius sandorius. Viena nustatyta spraga dažnai kartojasi keliose sutartyse. Reguliarus sutarčių, kainų palyginimų ir mokėjimų grafikų patikrinimas leidžia taisyti procesą tada, kai tam dar pakanka faktinių duomenų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokie dokumentai būtini pagrindžiant sandorį su susijusiu asmeniu?
Dažniausiai reikia sutarties, sprendimo dėl sandorio, sąskaitų ir mokėjimų įrodymų, faktinio vykdymo dokumentų bei kainos palyginimo. Konkretus rinkinys priklauso nuo sandorio rūšies.
Kaip įrodyti, kad sandoris atitinka rinkos sąlygas?
Lyginkite panašių nepriklausomų šalių pasiūlymus ar viešus rinkos duomenis. Vertinkite visas sąlygas: kainą, terminą, kiekį, kokybę, riziką, užstatą ir atsiskaitymo tvarką.
Ką daryti, jei VMI nepripažįsta sandorio pagrindimo?
Aiškiai nustatykite, kuri įrodymų dalis kelia abejonių, ir pateikite papildomus objektyvius duomenis. Jei klausimas susijęs su vertinimu ar kainodara, naudinga gauti nepriklausomą profesinę išvadą.
Ar būtina atlikti kainodaros analizę kiekvienam sandoriui?
Ne kiekvienam sandoriui reikia vienodos apimties analizės. Tačiau kiekvienai reikšmingai kainai turi būti aiškus ir išsaugotas pagrindimas. Kuo sandoris didesnis ar sudėtingesnis, tuo išsamesnių duomenų reikia.
Kokios dažniausios klaidos pagrindžiant tokius sandorius?
Dažniausiai trūksta faktinio paslaugų suteikimo įrodymų, naudojami nepalyginami kainų pavyzdžiai, nesilaikoma paskolų grafikų arba dokumentai rengiami tik gavus VMI paklausimą.
