Susijusių įmonių statuso negalima nustatyti vien pažvelgus į akcininkų sąrašą. Vienuose dokumentuose svarbi balsų dauguma, kituose – faktinė kontrolė, dar kituose – sandorių sąlygos ar įmonių dydžio skaičiavimas. Todėl pirmiausia reikia atsakyti į paprastą klausimą: kokiam tikslui šis vertinimas atliekamas?

Tas pats verslo ryšys gali būti reikšmingas prašant valstybės pagalbos, tačiau savaime nelemti to paties atsakymo viešajame pirkime. Saugiausias kelias yra vertinti konkretaus kvietimo, deklaracijos ar mokesčio taisyklėse vartojamą sąvoką ir surinkti ją pagrindžiančius duomenis.

Kada aktualu nustatyti susijusių įmonių statusą?

Dažniausiai šis klausimas iškyla tada, kai įmonei taikomos ribos, skirtos atskirti savarankišką smulkųjį ir vidutinį verslą nuo didesnių verslo grupių. Vertinant ryšius paprastai skaičiuojamas ne vien vienos bendrovės darbuotojų skaičius ar apyvarta. Gali tekti įtraukti susijusių bendrovių duomenis.

Viešuosiuose pirkimuose tiekėjui gali reikėti atskleisti ryšius su kitais dalyviais, įvertinti galimą konkurencijos ribojimo riziką arba pagrįsti deklaracijoje pateiktus duomenis. Bendra akcininkų ar vadovų sudėtis dar nereiškia automatinio pašalinimo. Vis dėlto nutylėtas reikšmingas ryšys gali sukelti klausimų dėl pasiūlymų savarankiškumo. Praktinius dokumentus ir duomenų apimtį verta tikrinti pagal susijusių įmonių deklaravimą viešuosiuose pirkimuose.

Valstybės pagalbos ir paramos priemonėse susijusių įmonių klausimas ypač svarbus, kai nustatomas pareiškėjo dydis arba tikrinamos pagalbos ribos. ES mažų ir vidutinių įmonių sampratoje vartojamos partnerinių ir susijusių įmonių kategorijos. Susijusių įmonių finansiniai bei darbuotojų duomenys paprastai vertinami kartu, todėl viena atskirai nedidelė bendrovė gali nebebūti laikoma maža.

Paramos sutartyse ir kvietimuose gali būti savos deklaracijos bei savi vertinimo laikotarpiai. Prieš pildant formą verta atskirti bendrą ES investicinės paramos finansavimą nuo priemonės, kuriai taikomos valstybės pagalbos taisyklės. Šį skirtumą plačiau paaiškina valstybės pagalbos ir ES investicinės paramos skirtumai.

Mokesčių srityje įmonių ryšiai gali būti svarbūs nustatant asocijuotus asmenis, analizuojant sandorių kainas, vertinant mokestines lengvatas ar sandorių ekonominį pagrįstumą. Čia galioja konkrečios mokesčių taisyklės, todėl paramos paraiškai parengta susijusių įmonių schema nebūtinai tiks mokesčių vertinimui.

Statusas svarbus ir jungiant įmones, dalijant verslą, atliekant finansinį patikrinimą, nustatant tikrąjį naudos gavėją ar derinant kredito sąlygas. Kiekvienu atveju reikia fiksuoti vertinimo datą. Akcijų sandoris, nauja akcininkų sutartis ar pasikeitusi valdyba gali pakeisti išvadą.

Pagrindiniai susijusių įmonių nustatymo kriterijai

Pirmas kriterijus yra nuosavybė ir balsavimo teisės. Reikia matyti ne tik tiesioginį akcininką, bet ir visą grandinę. Jei bendrovė A valdo bendrovę B, o B valdo C, A gali daryti netiesioginę įtaką C. Vertinant įmonės dydį pagal ES rekomendaciją, svarbios ir daugumos balsų teisės.

Antras kriterijus yra teisė formuoti valdymą. Kontrolę gali rodyti teisė paskirti ar atšaukti daugumą administravimo, valdymo ar priežiūros organo narių. Ši teisė gali kilti iš įstatų, akcininkų sutarties, akcijų klasės suteikiamų teisių ar kito susitarimo. Vien sutampančios pareigos kelių įmonių valdybose dar neįrodo kontrolės, tačiau tai yra signalas patikrinti dokumentus.

Trečias kriterijus – lemiama įtaka. Ji gali atsirasti per sutartį ar įstatų nuostatą, leidžiančią vienai įmonei nulemti kitos bendrovės strateginius sprendimus. Pavyzdžiui, ilgalaikė valdymo sutartis gali suteikti platesnes galias nei turimas akcijų paketas. Vertinant būtina žiūrėti į realias teises, o ne vien į formalius pareigų pavadinimus.

ES mažų ir vidutinių įmonių kriterijuose susijusiomis laikomos įmonės, kurias sieja bent vienas iš kontrolės ryšių: balsų dauguma, teisė paskirti daugumą organo narių, dominuojanti įtaka pagal sutartį ar įstatus, arba vienintelė kitos įmonės akcininko ar dalininko kontrolė pagal susitarimą su kitais akcininkais. Toks ryšys gali egzistuoti ir per vieną ar kelias kitas įmones.

Ketvirtas kriterijus yra ekonominė priklausomybė. Vien tai, kad dvi bendrovės turi bendrą klientą, tiekėją, adresą ar buhalterį, paprastai nereiškia, kad jos yra susijusios. Tačiau išskirtinė priklausomybė nuo vieno finansuotojo, bendras sprendimų priėmimas, bendri darbuotojai ir faktiškai vienas komercinis interesas gali būti svarbūs papildomi faktai. Jie ypač reikšmingi, kai formali akcininkų struktūra neatskleidžia tikrosios kontrolės.

Teisės aktų sąvokos nėra visiškai vienodos. Valstybės pagalbos ir MVĮ statuso vertinimui aktuali Europos Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžties. Mokesčių klausimams reikia tikrinti konkretaus mokesčio nuostatas ir jų aiškinimą. Viešajame pirkime lemiamos bus pirkimo sąlygos, pildoma deklaracija bei konkreti situacija. Todėl frazė „mūsų įmonės nesusijusios“ be nurodyto vertinimo pagrindo yra per silpna išvada.

Kaip savarankiškai įvertinti susijusių įmonių statusą?

Pradėkite nuo vertinimo užduoties. Užsirašykite priemonės pavadinimą, dokumento formą, vertinimo datą ir klausimą, į kurį turite atsakyti. Pavyzdžiui: ar bendrovė atitinka MVĮ kriterijus paraiškos pateikimo dieną, ar du tiekėjai gali būti laikomi savarankiškais konkrečiame pirkime.

Toliau surinkite aktualius duomenis:

  • įmonės dalyvių sąrašą, akcijų ar dalių procentus ir balsavimo teises;
  • įstatus, akcininkų sutartis, opcionų ar kitus susitarimus, kurie gali keisti kontrolę;
  • vadovo, valdybos ir priežiūros organo narių sąrašus;
  • įmonių grupės schemą, įskaitant užsienio bendroves ir netiesioginius savininkus;
  • finansinius duomenis bei darbuotojų skaičių, jei vertinamas įmonės dydis;
  • pagrindinių sandorių ir finansavimo susitarimų informaciją, kai svarbi faktinė priklausomybė.

Juridinių asmenų registro duomenys padeda patikrinti registruotus vadovus, dalyvius ir pateiktus dokumentus. Tačiau registras ne visada parodo akcininkų tarpusavio susitarimus ar užsienyje esančią kontrolės grandį. Dėl to formalaus išrašo nepakanka, jei yra keli valdymo sluoksniai. Įmonės valdymo dokumentų skaitymas dažnai atskleidžia daugiau nei vienas akcininkų sąrašas.

Patogu nusibraižyti schemą. Kiekvieną juridinį asmenį pažymėkite atskiru langeliu, rodyklėmis nurodykite akcijų dalį, balsus ir teisę skirti valdymo organus. Šalia užrašykite bendrus vadovus, sutartines teises bei kontrolę per kitus asmenis. Tokia schema leidžia pastebėti netiesioginį ryšį, kuris lentelėje lengvai pasimeta.

Tada atskirai įvertinkite keturis klausimus: kas turi balsų daugumą, kas gali paskirti daugumą valdymo organo narių, kas turi dominuojančią įtaką pagal susitarimus ir ar keli asmenys veikia suderintai. Atsakymą prie kiekvieno klausimo pagrįskite dokumentu arba konkrečiu registro duomeniu. Spėjimai, paremti pavardžių sutapimu ar bendra buveine, nėra pakankami.

Dažna klaida yra skaičiuoti tik tiesiogiai turimas akcijas. Kita klaida – laikyti, kad mažesnė nei 50 proc. dalis visada pašalina kontrolės galimybę. Mažumos akcininkas gali turėti veto teises, teisę skirti vadovus arba sutartimi įgytą lemiamą įtaką. Taip pat klaidinga remtis pernykšte struktūra, kai paraiškos ar pasiūlymo pateikimo dieną ji jau pasikeitusi.

Jei vertinimui naudojami keli teisės aktai, parenkite dvi atskiras išvadas. Vienoje nurodykite, ar įmonės susijusios pagal paramos priemonės kriterijus, kitoje – pagal mokesčių taisykles ar pirkimo dokumentus. Vienas universalus pažymėjimas apie „nesusijusias įmones“ retai išsprendžia visus klausimus.

Praktiniai pavyzdžiai ir tipinės situacijos

Bendri akcininkai. Du fiziniai asmenys valdo po 50 proc. bendrovės „Alfa“ ir po 50 proc. bendrovės „Beta“. Jei abu savininkai sprendimus priima kartu abiejose įmonėse, vien formali akcijų proporcija dar neduoda greito atsakymo visiems atvejams. Reikia išsiaiškinti, ar bendrovės veikia toje pačioje ar susijusioje rinkoje, kokias teises nustato įstatai ir kokio statuso reikalauja konkretus dokumentas. Jei vienas asmuo turi papildomą balsą ar teisę paskirti vadovą, vertinimas gali pakrypti kita linkme.

Sutampantys valdymo organai. Bendrovių „Gamma“ ir „Delta“ akcininkai skirtingi, tačiau tas pats žmogus yra abiejų valdybų pirmininkas. Šis faktas savaime nepatvirtina, kad viena įmonė kontroliuoja kitą. Vis dėlto reikia patikrinti, ar pirmininkui suteiktos specialios teisės, ar jis veikia pagal akcininko nurodymus, ar bendrovės koordinuoja pasiūlymus ir strateginius sprendimus. Viešajame pirkime tokią aplinkybę verta vertinti itin atidžiai.

Ekonominiai ryšiai be akivaizdžios kontrolės. Įmonė „Epsilon“ neturi bendrų akcininkų su „Zeta“, tačiau beveik visos jos pajamos gaunamos iš „Zeta“, o apyvartą finansuoja tos pačios grupės paskola. Vien ekonominė priklausomybė nebūtinai sukuria susijusių įmonių statusą pagal MVĮ taisykles. Tačiau ji kelia praktinį klausimą, kas faktiškai priima sprendimus ir ar sutartys nesuteikia lemiamos įtakos. Reikia perskaityti finansavimo, tiekimo ir valdymo susitarimus.

Šie pavyzdžiai rodo, kodėl vieno požymio nepakanka. Patikimas vertinimas susideda iš struktūros, teisių ir realaus sprendimų priėmimo analizės.

Teisinės pasekmės neteisingai nustačius statusą

Klaidinga deklaracija viešajame pirkime gali lemti prašymą paaiškinti duomenis, pasiūlymo atmetimą ar kitas pasekmes, kurios priklauso nuo pirkimo dokumentų ir nustatytų aplinkybių. Didžiausia problema dažnai būna ne pats ryšys, o jo neatskleidimas arba prieštaringi paaiškinimai.

Paramos priemonėse neteisingai apskaičiuotas įmonės dydis gali reikšti, kad pareiškėjas neatitiko atrankos kriterijaus ar gavo didesnę pagalbą, nei galėjo gauti. Tokiu atveju gali būti perskaičiuojamas finansavimas, stabdomas mokėjimas ar reikalaujama grąžinti nepagrįstai gautą sumą. Rizika išauga, kai paraiškoje pateikti duomenys nesutampa su registrų informacija arba ankstesnėmis deklaracijomis.

Mokesčių srityje susijusių ar asocijuotų asmenų ryšys gali lemti pareigą pagrįsti sandorių kainodarą ir paaiškinti, kodėl sandorių sąlygos atitiko rinkos sąlygas. Nepakankami dokumentai apsunkina įmonės poziciją patikrinimo metu.

Prieš pateikiant deklaraciją verta atlikti trumpą vidaus patikrą: sutikrinti akcininkų schemą su registrų duomenimis, perskaityti galiojančias akcininkų sutartis, patikrinti vertinimo datą ir išsaugoti naudotus dokumentus. Jei išvada priklauso nuo sudėtingos kontrolės grandinės ar sutartinių teisių, tikslinga gauti konkrečios priemonės administratoriaus paaiškinimą arba individualią teisinę ir mokesčių konsultaciją. Tai kainuoja mažiau nei vėliau aiškintis, kodėl deklaracijoje neatsispindėjo visa grupės struktūra.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokie pagrindiniai požymiai rodo, kad įmonės yra susijusios?
Dažniausi požymiai yra balsų dauguma, teisė skirti daugumą valdymo organo narių, dominuojanti įtaka pagal sutartį ar įstatus ir kontrolė per kitas įmones. Konkretus požymių sąrašas priklauso nuo taikomo teisės akto.

Ar susijusių įmonių statusas priklauso nuo akcininkų skaičiaus?
Ne vien nuo jų skaičiaus. Svarbiau, kiek balsų ir teisių turi kiekvienas akcininkas, ar jie yra susitarę veikti kartu ir kas faktiškai gali nulemti sprendimus.

Kaip patikrinti susijusių įmonių ryšius Registrų centre?
Juridinių asmenų registro duomenyse tikrinkite vadovus, dalyvius ir pateiktus bendrovės dokumentus. Gautą informaciją palyginkite su įstatais, akcininkų sutartimis bei visa nuosavybės grandine.

Ką daryti, jei kyla abejonių dėl susijusių įmonių statuso?
Nusistatykite, kuriai deklaracijai ar priemonei reikia atsakymo, surinkite aktualius dokumentus ir parenkite ryšių schemą. Jei abejonę lemia sutartinės kontrolės teisės ar užsienio įmonės, prašykite konkretaus išaiškinimo arba konsultacijos.

Kokios pasekmės gresia už neteisingą deklaravimą?
Galimos pasekmės priklauso nuo situacijos: pasiūlymo vertinimo problemos viešajame pirkime, paramos perskaičiavimas ar grąžinimas, papildomi klausimai dėl mokesčių ir poreikis pagrįsti pateiktus duomenis.