Seimas ketvirtadienį, lapkričio 12 d., po pateikimo pritarė Civilinio kodekso pataisoms, kurias parengė socialdemokratas Darius Razmislevičius. Pagal jas daugiabučių bendrojo naudojimo objektų administratoriai prieš remonto ar atnaujinimo darbus turėtų sušaukti viešą susirinkimą ir parodyti butų savininkams, kokius darbus planuoja, kiek jie preliminariai kainuos ir kaip išlaidos bus padalytos. Už projektą balsavo 50 Seimo narių, 1 buvo prieš, 7 susilaikė. Tai tik pirmasis teisėkūros etapas, tad tokios pareigos administratoriai kol kas neturi.

Klausimas aktualus daugeliui daugiabučių gyventojų: remontą apmoka butų savininkai, o sprendimus dėl bendro turto dažnai priima ne jie, o administratorius. Apie projektą pranešė naujienų agentūra ELTA. Jos tekstą perspausdino keli portalai, tarp jų tv3.lt ir Anykšta, tad tai vienas šaltinis, o ne keli nepriklausomi.

Ką administratorius turėtų pristatyti gyventojams

Pagal pataisas susirinkimas turėtų įvykti likus ne mažiau kaip 10 dienų iki darbų pradžios. Jame administratorius turėtų:

  • pristatyti planuojamus darbus ir paaiškinti, kodėl jie būtini;
  • pateikti preliminarią sąmatą, paaiškinti numatomas išlaidas ir kaip jos bus paskirstytos savininkams;
  • atsakyti į gyventojų klausimus.

Sąmatoje turėtų būti išvardyti darbai ir jų kiekiai, darbų ir medžiagų kainos, kitos numatomos išlaidos, mokesčiai ir bendra kaina. Jei darbams reikia rangovo, administratorius turėtų paaiškinti, kaip jis bus parenkamas.

Apie susirinkimo datą, laiką ir vietą savininkams turėtų būti pranešta tiek iš anksto, kad jie realiai galėtų jame dalyvauti. Skelbimas taip pat turėtų būti iškabintas namo bendrojo naudojimo patalpose. Savininkų klausimai ir pasiūlymai bei administratoriaus atsakymai būtų įrašomi į protokolą.

Išimtis avariniams darbams

Kai darbų atidėti negalima, pavyzdžiui, reikia likviduoti avariją ar gedimą, pašalinti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai arba išvengti didelių materialinių nuostolių, susirinkimo prieš darbus nereikėtų. Tokiu atveju administratorius turėtų kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo darbų organizavimo pradžios, informuoti savininkus apie darbų pobūdį, jų priežastis ir numatomas ar jau patirtas išlaidas.

Kodėl siūlomi pakeitimai

D. Razmislevičiaus teigimu, gyventojai ne visada laiku ir išsamiai sužino apie planuojamus darbus, jų apimtį, kainą ir finansavimo sąlygas. Projekto aiškinamajame rašte jis rašo:

„Praktikoje pasitaiko atvejų, kai butų ir kitų patalpų savininkai negauna pakankamai informacijos apie planuojamų darbų techninius sprendinius, darbų vykdymo terminus, preliminarias sąmatas, finansavimo šaltinius, valstybės paramos galimybes ar numatomą paskolų naštą“.

Autorius taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl informacijos stokos kyla konfliktų: „Informacijos apie planuojamų darbų kainą, jos struktūrą ir galimus pokyčius stoka neretai tampa viena iš ginčų tarp butų ir kitų patalpų savininkų bei bendrojo naudojimo objektų administratorių priežasčių. Nepakankamas savininkų informavimas gali mažinti pasitikėjimą priimamais sprendimais ir bendrojo naudojimo objektų valdymo procesu“. Jo tikslas – kad tokių ginčų būtų mažiau.

Pristatydamas projektą Seime, D. Razmislevičius sakė, kad tai tik pradžia: „Pasiūlytas projektas yra tik pirmas žingsnis. Manau, kad ateityje reikėtų peržiūrėti visą dabartinę daugiabučių administravimo tvarką. Šiai dienai praktiškai nėra jokios kontrolės“.

Kaip administravimas reguliuojamas dabar

Kaip primena ELTA, pagal dabartinį Civilinį kodeksą administratoriai dirba pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Kaip apskaičiuoti didžiausią administravimo tarifą, nustato savivaldybės taryba. Administravimo išlaidas savininkai apmoka pagal tai, kokia jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Kas toliau ir kas dar neaišku

Projektą svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Aplinkos apsaugos komitetai. Plenarinių posėdžių darbotvarkėje jis turėtų atsirasti 2027 m. kovą. Po to dar laukia priėmimo balsavimas. Jei Seimas pataisas priimtų, kaip informuoti savininkus, rengti susirinkimą, pateikti sąmatą ir surašyti protokolą, smulkiau nustatytų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Viešai paskelbtoje informacijoje kol kas neatsakyta į kelis gyventojams svarbius klausimus:

  • ar pareiga galiotų visiems remonto darbams, ar tik brangesniems už tam tikrą sumą;
  • ar ji būtų taikoma tik savivaldybės paskirtiems administratoriams, ar ir bendrijoms bei namams, valdomiems pagal jungtinės veiklos sutartį;
  • kas laukia administratoriaus, nesurengusio susirinkimo;
  • nuo kada nauja tvarka įsigaliotų.

Vyriausybės, savivaldybių ir administravimo bendrovių nuomonės apie siūlymą kol kas nežinomos.