Darbas kelių savivaldybių tarybose, kolegialiuose organuose ar savivaldybių valdomų įmonių valdybose savaime nereiškia interesų konflikto. Rizika atsiranda tada, kai asmens privatus interesas gali paveikti, atrodyti galintis paveikti arba sutampa su sprendimu, kurį jis rengia, svarsto ar dėl kurio balsuoja.
Šioje situacijoje svarbi viena praktinė detalė: deklaruojamas nėra vien konkretus posėdžio klausimas. Privačių interesų deklaracijoje turi matytis visas interesų laukas, susijęs su pareigomis abiejose savivaldybėse. O prieš konkretų sprendimą interesą reikia papildomai atskleisti ir nusišalinti, jei aplinkybės to reikalauja.
Kada kyla interesų konfliktas dirbant keliose savivaldybėse?
Interesų konfliktas kyla sprendžiant klausimą, kuris tiesiogiai susijęs su pačiu sprendėju, jo artimaisiais ar jų ekonomine veikla. Kelių savivaldybių aplinkybė problemą padidina todėl, kad sprendimų grandinės gali susikirsti: viena savivaldybė gali būti kitos partnerė, paslaugos gavėja, projekto dalyvė ar konkurentė dėl to paties finansavimo.
Pavyzdžiui, asmuo gali būti vienos savivaldybės įmonės valdybos narys ir kitoje savivaldybėje dalyvauti svarstant sprendimą dėl bendro viešojo transporto, atliekų tvarkymo ar infrastruktūros projekto. Jei jo atlygis, pareigos ar kiti ryšiai su įmone gali būti susiję su sprendimo rezultatu, vien deklaracijos sistemoje nepakanka. Prieš svarstymą reikia aiškiai pranešti apie aplinkybes ir nedalyvauti sprendžiant klausimą.
Kitas dažnas atvejis susijęs su verslu. Tarybos narys ar valdybos narys deklaruoja savo individualią veiklą, akcijas, vadovaujamas pareigas įmonėje ir kitus reikšmingus ryšius. Jei ši įmonė teikia paslaugas vienai savivaldybei, o kitoje savivaldybėje svarstomi su ja susiję sprendimai, interesas gali būti aktualus abiejose vietose. Ryšys neturi būti tiesioginė sutartis su konkrečia savivaldybe. Pakanka, kad sprendimas galėtų turėti apčiuopiamą poveikį asmens ar jam artimų žmonių finansinei padėčiai.
Vertinant situaciją verta atskirti pareigas nuo privataus intereso. Pareigos kitoje savivaldybėje paprastai yra deklaruotina aplinkybė, tačiau jos automatiškai neįrodo konflikto kiekviename klausime. Konfliktą lemia konkretus sprendimas ir jo ryšys su privačiu interesu. Toks atskyrimas apsaugo nuo dviejų kraštutinumų: nutylėjimo ir perteklinio nusišalinimo nuo visų darbinių klausimų.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo reguliavimas nustato pareigą deklaruoti privačius interesus bei vengti veiklos esant interesų konfliktui. Asmeniui, turinčiam kelias pareigas, naudinga pasitikrinti ir jų suderinamumo klausimą. Jis sprendžiamas atskirai nuo privačių interesų deklaravimo.
Kaip teisingai deklaruoti interesų konfliktą?
Pirmas žingsnis yra susidaryti visų pareigų ir interesų sąrašą. Į jį įtraukite pareigas kiekvienoje savivaldybėje, narystę valdybose ar komisijose, darbovietes, individualią veiklą, juridinių asmenų akcijas ar dalis, sandorius ir artimųjų ryšius, jeigu jie reikšmingi deklaracijos laukams.
Antras žingsnis yra pateikti arba patikslinti privačių interesų deklaraciją per VTEK administruojamą PINREG sistemą. Deklaracija pildoma pagal joje nurodytus laukus ir konkrečiam deklaruojančiajam taikomas taisykles. Pareigų pradžia, jų pasikeitimas, naujas ryšys su įmone ar pasikeitęs artimojo statusas neturėtų likti iki metinio prisiminimo. Deklaracija tikslinama atsiradus naujoms deklaruotinoms aplinkybėms, laikantis nustatytų terminų.
Trečias žingsnis vyksta prieš konkretų sprendimą. Jei darbotvarkėje atsiranda klausimas, susijęs su deklaruotu interesu, posėdžio pradžioje ar kitu nustatytu būdu apie jį praneškite. Aiškiai pasakykite, kokia yra sąsaja: pavyzdžiui, kad esate įmonės valdybos narys, kad artimasis eina pareigas projekte dalyvaujančioje bendrovėje ar kad pats vykdote susijusią veiklą. Bendras pasakymas „gali būti interesų“ mažai padeda posėdžio dalyviams įvertinti situaciją.
Ketvirtas žingsnis yra nusišalinimas. Jis turi būti realus: nedalyvaujama svarstyme, klausimų formulavime, dokumentų derinime, balsavime ir neformaliame sprendimo stūmime. Vertėtų patikrinti, ar nusišalinimas ir jo motyvai tinkamai užfiksuoti posėdžio protokole. Vėliau vien žodinio paaiškinimo, kad asmuo „turėjo omenyje nusišalinti“, paprastai nepakanka.
Kelių savivaldybių atveju praktiška turėti savo kontrolinį sąrašą: pareigos, susijusios įmonės ir organizacijos, projektai, artimųjų interesai, galimos abiejų savivaldybių sąsajos. Prieš kiekvieną posėdį palyginkite jį su darbotvarke. Tai paprastesnis būdas nei skubiai vertinti situaciją jau prasidėjus diskusijai.
Deklaracijos pildymo laukus ir dokumentų logiką išsamiau paaiškina privačių interesų deklaracijos pildymo gairės. Kai interesas susijęs su sutuoktinio, partnerio ar kito artimojo veikla, reikia įvertinti ir šiuos duomenis. Apie tai plačiau rašoma medžiagoje apie artimųjų verslo interesų deklaravimą.
Dažniausios deklaravimo klaidos ir kaip jų išvengti
Dažniausia klaida yra manyti, kad užtenka nurodyti vieną pagrindinę darbovietę. Kitos pareigos, valdybos narystė, individuali veikla ar įmonės akcijos gali būti tiesiogiai svarbios sprendimams kitoje savivaldybėje. Deklaraciją pildykite kaip visumą, o ne kaip vienos konkrečios pareigybės anketą.
Kita klaida yra pavėluotas tikslinimas. Nauja pareiga ar pasikeitęs ryšys su juridiniu asmeniu gali iškart tapti reikšmingas darbotvarkėje. Todėl verta nusistatyti asmeninę tvarką: pasikeitus pareigoms ar interesams, tą pačią savaitę peržiūrėti deklaraciją ir jos atnaujinimo pareigą.
Trečia klaida susijusi su pernelyg siauru konflikto supratimu. Asmuo gali manyti, kad konfliktas egzistuoja tik tuomet, kai sprendžia dėl savo įmonės sutarties. Tačiau klausimas gali būti susijęs ir su subsidija, teritorijos planavimu, paslaugos tarifu, partnerystės projektu ar sprendimu, kuris sustiprina vienos organizacijos padėtį rinkoje.
Ketvirta klaida yra pasikliauti tuo, kad kiti posėdžio dalyviai patys pastebės problemą. Pareiga pirmiausia tenka interesą turinčiam asmeniui. Pirmininkas, sekretoriatas ar kolegos gali padėti organizuoti procesą, bet jie negali žinoti visų asmeninių, profesinių ir šeimos aplinkybių.
Galiausiai, nusišalinimas neturėtų būti formalus. Jei asmuo prieš balsavimą pareiškia nusišalinantis, bet iki tol aktyviai derino sprendimo tekstą ar įtikinėjo kolegas, rizika neišnyksta. Tinkamas elgesys prasideda vos supratus, kad klausimas gali paliesti privatų interesą.
Atsakomybė ir galimos pasekmės už nedeklaravimą
Nedeklaravimas arba netinkamas nusišalinimas gali būti nagrinėjamas kaip viešųjų ir privačių interesų derinimo pareigų pažeidimas. VTEK, įvertinusi aplinkybes, gali priimti sprendimą dėl asmens elgesio. Konkretūs padariniai priklauso nuo pareigų, pažeidimo pobūdžio, sprendimo reikšmės ir kitų faktų.
Praktinės pasekmės neapsiriboja formaliu vertinimu. Abejonių gali kilti dėl paties sprendimo priėmimo skaidrumo, o organizacijai gali tekti papildomai aiškinti, kaip buvo valdoma situacija. Jei klausimas susijęs su viešaisiais pirkimais, konfliktas gali paliesti ir procedūros patikimumą. Tokiais atvejais aktualios ir interesų konflikto viešuosiuose pirkimuose taisyklės.
Reputacinė žala dažnai atsiranda greičiau nei galutinis teisinis vertinimas. Gyventojams ar verslo dalyviams sunku pasitikėti sprendimu, kai deklaracija nepilna, o nusišalinimo įrašas neaiškus. Savivaldybių politikoje tai ypač jautru, nes tie patys žmonės dažnai susitinka keliuose sprendimų priėmimo formatuose.
Pastebėjus praleidimą, racionaliausia veikti iškart: patikslinti deklaraciją, informuoti atsakingą asmenį savo institucijoje ir įvertinti, ar reikia nusišalinti nuo artėjančių klausimų. Nutylėjimas paprastai tik padidina problemą. Jei jau dalyvauta sprendime, svarbu nesukurti tariamo aiškumo, o pateikti tikslias aplinkybes tiems, kurie vertins situaciją.
Aktualūs pavyzdžiai ir VTEK praktika
VTEK praktikoje nuosekliai kartojasi paprastas principas: deklaracija yra skaidrumo priemonė, bet ji nepanaikina pareigos nusišalinti nuo konkretaus klausimo. Kitaip tariant, įrašas PINREG sistemoje neleidžia balsuoti dėl sprendimo, kuris tiesiogiai susijęs su deklaruotu interesu.
Kelių savivaldybių situaciją galima įsivaizduoti per tris tipinius scenarijus. Pirma, asmuo eina pareigas savivaldybės valdomos įmonės valdyboje ir kitoje savivaldybėje sprendžia dėl bendro projekto su ta įmone. Antra, vienoje savivaldybėje jis dalyvauja regioninio projekto valdyme, o kitoje sprendžia dėl finansinio įsipareigojimo tam pačiam projektui. Trečia, asmens artimojo įmonė veikia abiejų savivaldybių rinkoje, todėl sprendimai dėl paslaugų, turto ar plėtros gali turėti netiesioginį ekonominį poveikį.
Visais trimis atvejais teisinga seka panaši: įvertinti ryšį, atnaujinti deklaraciją, konkrečiai pranešti posėdyje ir nusišalinti, jei klausimas susijęs su privačiu interesu. Jei situacija ribinė, verta kreiptis į institucijos atsakingą darbuotoją ar VTEK dėl konsultacijos prieš priimant sprendimą. Išankstinis klausimas paprastai yra daug vertingesnis už vėlesnį pasiaiškinimą.
STT metodinėje medžiagoje interesų konfliktų valdymas siejamas su aiškiais vidaus procesais: interesų identifikavimu, registravimu, nusišalinimu ir sprendimų dokumentavimu. Kelių savivaldybių pareigos nėra išimtis. Jos tik reikalauja kruopščiau patikrinti, ar vienos institucijos klausimas nepaveikia kitoje institucijoje turimų interesų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar reikia deklaruoti interesų konfliktą, jei dirbu dviejose savivaldybėse?
Reikia deklaruoti pareigas ir kitus privačius interesus pagal jums taikomą deklaravimo tvarką. Vien darbas dviejose savivaldybėse ne visuomet reiškia konfliktą, tačiau konkrečiame klausime gali atsirasti pareiga pranešti apie interesą ir nusišalinti.
Kokius duomenis būtina nurodyti deklaracijoje?
Nurodomos pareigos, darbovietės, ryšiai su juridiniais asmenimis, individuali veikla, turimos akcijos ar dalys, sandoriai ir kiti PINREG sistemoje prašomi duomenys. Vertinkite ir reikšmingus artimųjų interesus.
Ką daryti, jei pamiršau deklaruoti interesų konfliktą?
Nedelskite patikslinti deklaracijos ir informuoti atsakingą asmenį savo institucijoje. Taip pat peržiūrėkite artimiausių posėdžių darbotvarkes ir, jei reikia, iš anksto praneškite apie nusišalinimą.
Kokios galimos pasekmės už nedeklaravimą?
Situacija gali būti vertinama kaip pareigų derinti viešuosius ir privačius interesus pažeidimas. Galimos formalios procedūros, sprendimai dėl asmens elgesio ir ilgalaikė pasitikėjimo žala.
Kaip dažnai reikia atnaujinti deklaraciją?
Ji atnaujinama pasikeitus deklaruotiniems duomenims, laikantis taikomos tvarkos terminų. Kelių pareigų atveju deklaraciją verta peržiūrėti kiekvieną kartą prisiėmus naują vaidmenį ar pasikeitus ryšiams su organizacijomis.
