Vertinimo komisijos narys dažnai nedalyvauja pačiame pirkime ar konkurso organizavime, tačiau jo vertinimas gali nulemti, kam bus skirti vieši pinigai, pareigos, parama ar kitas sprendimas. Todėl privačių ryšių nutylėjimas šioje vietoje kelia tokią pat rimtą problemą kaip ir tiesioginis sprendimo priėmimas.
Interesų konfliktas nebūtinai reiškia, kad žmogus jau veikė šališkai. Pakanka aplinkybių, dėl kurių pagrįstai galima abejoti jo nešališkumu. Laiku papildyta deklaracija ir nusišalinimas paprastai leidžia komisijai tęsti darbą skaidriai.
Kada vertinimo komisijoje kyla interesų konfliktas?
Konfliktas atsiranda tada, kai komisijos nario privatus interesas gali turėti įtakos jo tarnybinių pareigų atlikimui. Vertinimo komisijoje tokia pareiga yra konkreti: vertinti paraiškas, kandidatų kvalifikaciją, pasiūlymus, projektus ar ekspertines išvadas pagal nustatytus kriterijus.
Akivaizdus pavyzdys: komisija vertina įmonių pasiūlymus, o vienoje jų dirba komisijos nario sutuoktinis. Ryšį reikia vertinti ir tuomet, kai įmonėje dirba kitas artimas asmuo, kai pats narys turi jos akcijų, yra buvęs jos vadovas ar neseniai teikė jai mokamas paslaugas. Reikšmės gali turėti ir verslo partnerystė, paskola, nuomos santykiai, bendra veikla asociacijoje ar kitas ryšys, iš kurio galima tikėtis naudos.
Situacija gali būti ir mažiau tiesioginė. Tarkime, atrankos komisijos narys vertina kandidatą, su kuriuo kartu vadovauja nevyriausybinei organizacijai. Arba ekspertų grupė skirsto finansavimą projektui, kurio rengėjas yra nario šeimos valdomos bendrovės klientas. Vien pažintis dar nereiškia konflikto. Vis dėlto artimas profesinis ar finansinis ryšys gali sudaryti pagrįstą abejonę dėl vertinimo objektyvumo.
Dažna klaida yra vertinti tik tai, ar komisijos narys iš sprendimo gaus pinigų iš karto. Privatus interesas yra platesnis už tiesioginį atlygį. Jis gali būti susijęs su artimojo karjera, nuosavybe, esamais verslo įsipareigojimais ar galimybe išsaugoti palankius santykius.
Taip pat nereikėtų laukti galutinio balsavimo. Konfliktas svarbus visame procese: rengiant vertinimo kriterijus, susipažįstant su nevieša medžiaga, diskutuojant posėdyje, siūlant balus ir pasirašant protokolą. Komisijos narys, kuris nebalsavo, bet aktyviai formavo kitų nuomonę, vis tiek dalyvavo sprendžiant klausimą.
Viešuosiuose pirkimuose komisijos nariams paprastai tenka ir nešališkumo bei konfidencialumo įsipareigojimai. Plačiau apie šios komisijos nario veiksmus galima rasti paaiškinime apie interesų deklaravimą viešųjų pirkimų komisijoje. Tačiau tas pats principas aktualus ir atrankų, paramos, ekspertinio vertinimo bei kitose sprendimus lemiančiose grupėse.
Teisiniai reikalavimai deklaruojant interesų konfliktą
Lietuvoje privačių interesų deklaravimą reglamentuoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas. Jis nustato, kurie asmenys privalo deklaruoti privačius interesus ir kaip jie turi elgtis, kai vykdant pareigas kyla interesų konfliktas. Pareiga priklauso nuo asmens pareigų ir jo vaidmens sprendimo procese, todėl vien komisijos pavadinimas jos automatiškai nei patvirtina, nei panaikina.
Jeigu asmuo privalo deklaruoti, deklaracija teikiama elektroniniu būdu per Privačių interesų registrą, vadinamą PINREG. Joje nurodomi įstatyme numatyti duomenys apie privačius interesus: darbovietes, juridinius asmenis, kuriuose asmuo turi pareigų ar dalyvauja, sandorius, dovanas, ryšius ir kitas reikšmingas aplinkybes. Deklaracija nėra vienkartinis dokumentas. Pasikeitus reikšmingoms aplinkybėms, ją reikia patikslinti įstatymo nustatyta tvarka.
Vien bendros deklaracijos gali nepakakti konkrečiam posėdžiui. Kai darbotvarkėje atsiranda klausimas, susijęs su deklaruotu ar naujai paaiškėjusiu interesu, komisijos narys turi nedelsdamas informuoti komisijos pirmininką, tiesioginį vadovą ar institucijos vadovą pagal taikomą vidaus tvarką. Pranešimas turi būti aiškus: koks klausimas svarstomas, koks ryšys egzistuoja ir kodėl jis gali kelti nešališkumo abejonių.
Praktikoje verta išsaugoti ir rašytinį pėdsaką: el. laišką, posėdžio protokolo įrašą, nusišalinimo pareiškimą ar kitą įstaigoje naudojamą formą. Jei komisijos veiklą reglamentuoja specialios taisyklės, jos gali reikalauti papildomos nešališkumo deklaracijos. Tokia deklaracija nepakeičia privačių interesų deklaracijos, kai pastaroji privaloma.
VTEK prižiūri, kaip laikomasi viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimų, teikia konsultacinę bei metodinę informaciją ir nagrinėja jai priskirtus galimų pažeidimų atvejus. Įstaigos vadovas ar įgaliotas asmuo sprendžia praktinį komisijos darbo klausimą: ar nusišalinimą priimti ir kaip užtikrinti, kad konkretus narys nedalyvautų susijusio klausimo svarstyme.
Deklaravimo žingsniai: nuo įtarimo iki sprendimo
Pirmas žingsnis yra sustoti prieš pradedant vertinimą. Gavus vertinamų dalyvių, kandidatų ar projektų sąrašą, verta palyginti jį su savo darbovietėmis, naryste, investicijomis, šeimos narių veikla ir nesenais profesiniais ryšiais. Tam nereikia įrodinėti, kad šališkumas tikrai įvyks. Užtenka realios sąsajos, kuri galėtų paveikti sprendimą arba jo vaizdą visuomenės akyse.
- Užfiksuokite aplinkybes. Trumpai pasižymėkite faktus: su kuriuo dalyviu esate susijęs, koks ryšys, nuo kada jis tęsiasi ir kokį komisijos klausimą tai liečia.
- Patikrinkite deklaraciją. Įsitikinkite, ar aktualus interesas jau nurodytas PINREG. Jei duomenų nėra arba jie pasikeitė, deklaraciją papildykite. Daugiau praktinių detalių padeda suprasti privačių interesų deklaracijos pildymo tvarka.
- Praneškite prieš svarstymą. Komisijos pirmininkui ar atsakingam vadovui pateikite trumpą, dalykišką informaciją. Posėdžio metu apie konfliktą reikia pasakyti iki diskusijų dėl susijusio klausimo.
- Nusišalinkite nuo konkretaus klausimo. Nedalyvaukite medžiagos vertinime, diskusijoje, balų skyrime, balsavime ir protokolo dalyje, kuri susijusi su tuo dalyviu ar projektu. Vien išėjimas balsavimo metu gali būti per siauras, jei iki tol jau turėjote įtakos vertinimui.
- Pasirūpinkite, kad sprendimas būtų užfiksuotas. Protokole turėtų atsispindėti nusišalinimo faktas, jo apimtis ir komisijos sprendimas. Tai svarbu vėliau tikrinant procedūros skaidrumą.
Kai kyla abejonė, verta ją aptarti prieš posėdį, o ne po jo. Galima kreiptis į įstaigos už korupcijos prevenciją, personalo ar teisės klausimus atsakingą darbuotoją, taip pat naudotis VTEK skelbiama metodine informacija. Abejonės nutylėjimas paprastai sukuria daugiau rizikos negu atvirai iškeltas klausimas.
Nusišalinimo klausimą sprendžia ne pats komisijos narys vienas. Jis privalo atskleisti ryšį, o institucija turi įvertinti situaciją ir organizuoti procesą taip, kad vertinimas būtų patikimas. Kartais pakanka pašalinti narį nuo vienos paraiškos vertinimo. Kitais atvejais, kai ryšiai apima didelę darbotvarkės dalį, gali tekti skirti kitą ekspertą ar komisijos narį.
Pasekmės už nedeklaravimą ar neteisingą deklaravimą
Nedeklaruotas interesas gali sukelti kelias problemas vienu metu. Pirmiausia kyla klausimas dėl konkretaus vertinimo teisėtumo ir patikimumo. Jei komisijos narys vertino su juo susijusį dalyvį, institucijai gali tekti aiškintis procedūrą, tikslinti protokolus, pakartoti dalį vertinimo arba ginti sprendimą ginčo metu.
Asmeniui gali būti taikoma atsakomybė pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą bei Administracinių nusižengimų kodeksą, kai yra tam nustatytos sąlygos. Atsižvelgiant į pareigas, aplinkybes ir įstaigos vidaus taisykles, galimos ir tarnybinės ar drausminės pasekmės. Konkrečios pasekmės priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, todėl nederėtų manyti, kad kiekvienas deklaracijos netikslumas automatiškai reiškia tą pačią sankciją.
Reputacinis poveikis dažnai išlieka ilgiau už formalų procesą. Vertinimo komisijos sprendimai veikia dalyvius, kurie investuoja laiką ir pinigus rengdami pasiūlymus ar paraiškas. Neatskleistas ryšys leidžia abejoti ne tik vienu komisijos nariu, bet ir visa institucijos procedūra. Skaidrumas čia saugo ir patį žmogų: aiškiai deklaravęs aplinkybes jis gali parodyti, kad jų neslėpė.
Kita klaida yra pernelyg abstrakti deklaracija, iš kurios neįmanoma suprasti ryšio su konkrečiu klausimu. Pavyzdžiui, vien įrašas apie darbovietę ne visada paaiškina, kad vertinamoje įmonėje dirba artimas asmuo arba kad narys su pareiškėju turi galiojančią paslaugų sutartį. Informacija turi būti pakankama situacijai įvertinti, bet joje nereikia atskleisti perteklinių asmens duomenų.
Praktiniai pavyzdžiai iš Lietuvos
VTEK praktikoje nuolat vertinamos situacijos, kuriose sprendimus priimantys asmenys neatskleidžia ryšių su įmonėmis, asociacijomis ar artimais žmonėmis. Vertinimo komisijose dažniausiai pasikartoja trys scenarijai.
Artimojo darbovietė. Savivaldybės sudaryta komisija vertina kultūros projektų paraiškas. Vieną paraišką pateikė organizacija, kurioje dirba komisijos narės sutuoktinis. Narė neturi organizacijos akcijų ir nėra projekto autorė, bet sutuoktinio darbo vieta yra pakankama aplinkybė interesui atskleisti. Tinkamas veiksmas būtų deklaruoti ryšį, apie jį pranešti prieš vertinimą ir nedalyvauti svarstant tos organizacijos paraišką.
Neseniai pasibaigę profesiniai santykiai. Ekspertas prieš kelis mėnesius konsultavo įmonę, kurios pasiūlymą dabar turi vertinti. Sutartis jau baigėsi, tačiau ryšys yra nesenas ir susijęs su tuo pačiu ūkio subjektu. Vien faktas, kad atlygis nebemokamas, automatiškai nepanaikina abejonės dėl nešališkumo. Reikėtų nurodyti buvusius santykius ir leisti institucijai spręsti dėl nusišalinimo apimties.
Asociacijos ar bendros iniciatyvos ryšys. Atrankos komisijos narys ir vienas kandidatas kartu valdo profesinę asociaciją arba vykdo bendrą projektą. Tai nebūtinai reiškia, kad kandidatas negali būti atrenkamas. Tačiau komisijos narys neturėtų pats vertinti žmogaus, su kuriuo jį sieja aktyvus bendras interesas. Įvertinti netiesioginius ryšius padeda ir netiesioginio interesų konflikto pavyzdžiai.
Šiuose pavyzdžiuose svarbiausia nėra tobula aplinkybių klasifikacija. Sprendimą saugo nuoseklus veiksmas: atskleisti ryšį, įrašyti jį deklaracijoje, informuoti atsakingus asmenis ir pasitraukti iš susijusios vertinimo dalies. Taip komisija gali priimti sprendimą remdamasi kriterijais, o ne vėliau aiškintis, kodėl svarbi informacija liko nutylėta.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada privaloma deklaruoti interesų konfliktą vertinimo komisijoje?
Apie konkretų konfliktą reikia pranešti, kai jūsų privatus interesas gali paveikti nešališką vertinimą arba sudaryti pagrįstą abejonę dėl jo. Asmenys, kuriems taikoma deklaravimo pareiga, aktualius duomenis taip pat turi nurodyti privačių interesų deklaracijoje.
Kokius dokumentus reikia pateikti deklaruojant konfliktą?
Pagrindinis dokumentas yra privačių interesų deklaracija PINREG, jei ją privalote teikti. Konkrečiam komisijos klausimui paprastai reikia pranešimo apie interesą ar nusišalinimą, o jo faktas įrašomas posėdžio protokole. Įstaigos vidaus tvarka gali numatyti papildomą formą.
Kas atsitinka, jei interesų konfliktas nedeklaruojamas?
Gali būti vertinama, ar pažeisti viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimai, taikoma teisės aktuose numatyta atsakomybė ar drausminės priemonės. Taip pat gali kilti ginčas dėl paties komisijos sprendimo skaidrumo.
Kaip elgtis, jei kyla abejonių dėl interesų konflikto?
Prieš posėdį surašykite faktines aplinkybes, patikrinkite savo deklaraciją ir informuokite komisijos pirmininką ar institucijoje atsakingą darbuotoją. Kol sprendimas neaiškus, nedalyvaukite su susijusiu klausimu susijusiuose vertinimo veiksmuose.
