Netiesioginis interesų konfliktas dažniausiai prasideda ne nuo akivaizdaus sprendimo sau. Jis atsiranda tada, kai sprendimą priimantis asmuo pats tiesioginės naudos negauna, tačiau jo sprendimas gali būti reikšmingas artimajam, buvusiam darbdaviui, organizacijai ar kitam artimam ryšiui.
Tokios situacijos kelia riziką dėl vienos priežasties: iš šalies gali pagrįstai atrodyti, kad sprendimą lėmė asmeninis ryšys. Skaidrumas čia saugo ir instituciją, ir patį sprendimą priimantį žmogų.
Kas yra netiesioginis interesų konfliktas?
Interesų konfliktas kyla, kai asmens privatūs interesai gali turėti įtakos jo pareigų vykdymui ar sprendimo nešališkumui. Privatūs interesai gali būti turtiniai, finansiniai, šeiminiai, profesiniai, narystės organizacijose ar kiti asmeniniai ryšiai.
Praktikoje tiesioginiu interesų konfliktu dažniausiai vadinama situacija, kai sprendimas aiškiai susijęs su paties sprendėjo nauda. Pavyzdžiui, savivaldybės tarybos narys svarsto sprendimą dėl savo įmonės nuomojamo turto, o įmonės vadovas pasirašo sutartį su savo valdoma bendrove.
Netiesioginis interesų konfliktas veikia per ryšį su kitu asmeniu ar organizacija. Komisijos narys gali vertinti paraišką įmonės, kurioje dirba jo sutuoktinis. Ministerijos darbuotojas gali rengti sprendimą, reikšmingą asociacijai, kurioje jis aktyviai veikia. Politikui gali tekti balsuoti dėl srities, kurioje neseniai dirbo ir su buvusiais kolegomis palaiko glaudų profesinį ryšį.
Žodis „netiesioginis“ neturėtų klaidinti. Tai nėra mažesnės reikšmės problema. Teisinis vertinimas priklauso nuo konkrečių pareigų, ryšio pobūdžio ir sprendimo poveikio. Vien draugystė ar pažintis savaime dar neparodo pažeidimo. Tačiau jos gali sukelti pagrįstų abejonių dėl nešališkumo, jei žmogus dalyvauja konkrečiame sprendime.
Skirtumą verta suprasti dėl praktinių priežasčių. Tiesioginį finansinį ryšį paprastai lengviau pastebėti deklaracijoje. Netiesioginį ryšį dažnai atskleidžia tik sąžiningas situacijos įvertinimas prieš posėdį, pirkimo procedūrą, finansavimo skyrimą ar leidimo išdavimą.
Dažniausios netiesioginio interesų konflikto situacijos Lietuvoje
Daugiausia klausimų kelia artimų žmonių interesai. Viešojo sektoriaus darbuotojas gali nedalyvauti įmonės veikloje, bet jo sutuoktinis, partneris ar kitas artimas asmuo gali būti jos akcininkas, vadovas, darbuotojas ar paslaugų teikėjas. Jei darbuotojas sprendžia dėl tos įmonės pasiūlymo, paramos, priežiūros ar sutarties, ryšį reikia vertinti rimtai.
Pavyzdžiui, viešojo pirkimo komisijos narys vertina pasiūlymus. Vienoje iš dalyvaujančių įmonių dirba jo brolis, nors brolis ir nėra atsakingas už konkretų pasiūlymą. Komisijos nariui nebūtina įrodinėti, kad jo sprendimą kas nors paveikė. Pakanka to, kad ryšys gali kelti pagrįstų abejonių dėl nešališko vertinimo. Tokiu atveju saugiausia iš anksto informuoti vadovą ar komisijos pirmininką ir nedalyvauti sprendžiant šį klausimą.
Kita dažna grupė yra ankstesni profesiniai ryšiai. Savivaldybės administracijos specialistas gali būti neseniai dirbęs įmonėje, kuriai dabar reikia jo skyriaus sprendimo. Įmonė gali prašyti leidimo, derinti projektą ar dalyvauti savivaldybės pirkime. Kuo naujesnis ir glaudesnis buvęs ryšys, tuo svarbiau jį atskleisti. Ypač atsargiai verta elgtis, kai išliko finansiniai įsipareigojimai, akcijos, konsultavimo sutartis ar intensyvus bendravimas su buvusiais vadovais.
Narystė asociacijoje, fonde ar nevyriausybinėje organizacijoje taip pat gali būti reikšminga. Pats dalyvavimas organizacijoje automatiškai neužkerta kelio eiti viešąsias pareigas. Rizika atsiranda tada, kai pareigūnas sprendžia dėl organizacijos finansavimo, jai svarbaus reguliavimo, patalpų suteikimo, projekto vertinimo ar priežiūros klausimo.
Tarkime, ekspertų grupės narys yra profesinės asociacijos valdyboje. Grupė rengia pasiūlymus, galinčius suteikti asociacijos nariams išskirtinę naudą. Tokia narystė yra aplinkybė, kurią reikia atskleisti. Vien formaliai susilaikyti nuo galutinio balsavimo gali nepakakti, jeigu žmogus iki tol aktyviai formavo sprendimo tekstą, vertino alternatyvas ar siekė paveikti kitų narių nuomonę.
Ryšiai su draugais reikalauja blaivaus vertinimo. Kasdienė pažintis retai tampa pakankamu pagrindu nusišalinti. Tačiau ilgametė artima draugystė, bendras verslas praeityje, tarpusavio paskolos ar šeimų ryšiai gali būti svarbūs. Klausimas paprastas: ar nepriklausomas stebėtojas galėtų pagrįstai suabejoti, kad sprendimas priimtas vien pagal viešąjį interesą?
Kaip atpažinti netiesioginį interesų konfliktą?
Geriausias metas tikrinti interesus yra prieš pradedant darbą su konkrečiu klausimu. Kai dokumentas jau parengtas, pasiūlymas įvertintas, o kolegos informuoti apie jūsų poziciją, nusišalinimas tampa gerokai sudėtingesnis.
Prieš priimdamas sprendimą, pareigūnas ar komisijos narys gali sau užduoti kelis klausimus:
- Kas konkrečiai laimės arba pralaimės dėl šio sprendimo?
- Ar tarp šių asmenų ar organizacijų yra mano šeimos narių, artimų draugų, buvusių darbdavių ar verslo partnerių?
- Ar esu šios organizacijos narys, valdymo organo dalyvis, rėmėjas ar konsultantas?
- Ar turiu finansinį, turtinį ar profesinį ryšį, kuris išliks po sprendimo priėmimo?
- Ar man būtų lengva viešai paaiškinti, kodėl dalyvavau šiame sprendime?
Vienas teigiamas atsakymas dar nereiškia, kad konfliktas jau nustatytas. Jis reiškia, kad situaciją reikia sustabdyti ir įvertinti. Svarbios detalės: koks ryšys, kiek jis glaudus, ar jis aktualus dabar ir ar sprendimas konkrečiai paveiks susijusį asmenį arba organizaciją.
Yra keli signalai, kurių neverta ignoruoti. Pirmasis, sprendžiamas klausimas susijęs su jums artima organizacija ar sektoriumi. Antrasis, kolegos jau žino apie ryšį ir gali tikėtis jūsų palankumo. Trečiasis, bandote sau paaiškinti, kad „vis tiek būsiu objektyvus“. Objektyvumo ketinimas yra geras dalykas, bet jis nepanaikina pareigos saugoti sprendimo nešališkumą.
Pravartu atskirti bendrą interesų atstovavimą nuo asmeninio intereso. Verslo asociacija gali teisėtai teikti pastabas dėl įstatymų projektų ar susitikti su sprendimų priėmėjais. Rizika atsiranda, kai viešą sprendimą priimantis asmuo tuo pat metu turi asmeninį ryšį su konkrečiu interesų atstovu arba organizacija ir šio ryšio neatskleidžia.
Jeigu pareigos apima privačių interesų deklaravimą, aktualius ryšius reikia nurodyti deklaracijoje ir ją laiku tikslinti, kai aplinkybės pasikeičia. Praktinę deklaracijos logiką plačiau paaiškina privačių interesų deklaracijos pildymo gairės. Deklaracija nepakeičia nusišalinimo konkrečioje situacijoje. Ji padeda ryšį padaryti matomą, o nusišalinimas apsaugo patį sprendimo procesą.
Veiksmai, padedantys išvengti pažeidimų
Pastebėjus galimą konfliktą, pirmas veiksmas yra aiškiai jį įvardyti. Informuokite tiesioginį vadovą, posėdžio pirmininką, komisijos vadovą ar kitą už procedūrą atsakingą asmenį. Geriau pranešti raštu, trumpai aprašant ryšį ir sprendžiamą klausimą. Vėliau bus aišku, kad situacija nebuvo nutylėta.
Antras veiksmas yra nusišalinimas. Jis turi būti realus, o ne formalus. Nusišalinęs žmogus neturėtų rengti sprendimo projekto, vertinti pasiūlymų, dalyvauti svarstyme, balsuoti ar neoficialiai koordinuoti sprendimo su kolegomis. Jeigu klausimas nagrinėjamas posėdyje, nusišalinimą ir jo priežastį verta užfiksuoti posėdžio dokumentuose.
Trečias veiksmas yra dokumentų peržiūra. Patikrinkite, ar deklaracijoje nurodytos pareigos organizacijose, turimos akcijos, individuali veikla, susiję sandoriai ir kitos aktualios aplinkybės. Jei ryšys pasikeitė, deklaraciją reikia atnaujinti pagal taikomą tvarką. Kai kyla klausimų, kaip deklaruoti interesų konfliktą, verta remtis konkrečia situacija, o ne bendromis prielaidomis.
Neaiškiais atvejais naudinga kreiptis į įstaigos už interesų konfliktų prevenciją atsakingą darbuotoją, teisininką ar VTEK. Konsultacijai paruoškite faktus: savo pareigas, sprendžiamą klausimą, ryšį su suinteresuotu asmeniu ir planuojamą vaidmenį procese. Klausimas „ar čia konfliktas?“ yra per platus. Klausimas „ar galiu vertinti paraišką, jei pareiškėjo valdyboje dirba mano sutuoktinis?“ leidžia gauti tikslesnį atsakymą.
Įstaigoms padeda paprasta darbo tvarka. Prieš komisijos posėdį dalyviai gali patvirtinti, kad įvertino galimus interesus. Pirkimų, paramos, licencijų ir kontrolės sprendimuose verta numatyti, kas perima klausimą nusišalinus vienam nariui. Tokia tvarka neapsunkina darbo. Ji neleidžia svarbiam sprendimui įstrigti paskutinę minutę.
Jei konfliktą pastebite kolegos veikloje, pradėkite nuo patikrinamų faktų, o ne nuo spėjimų apie motyvus. Tinkamą veiksmų seką aptaria tekstas apie galimo interesų konflikto pastebėjimą kolegos veikloje. Tikslas yra apsaugoti sprendimo skaidrumą, o ne viešai kaltinti žmogų.
Teisinės ir reputacinės pasekmės
Nutylėtas netiesioginis interesų konfliktas gali sukelti kelias problemas vienu metu. Pirmiausia gali būti vertinama, ar asmuo tinkamai vykdė pareigas, deklaravo privačius interesus ir nusišalino nuo sprendimo. Atsižvelgiant į asmens statusą bei konkrečias aplinkybes, gali kilti drausminės, administracinės ar kitos atsakomybės klausimas.
Antra problema yra pats sprendimas. Jei jis priimtas dalyvaujant suinteresuotam asmeniui, įstaigai gali tekti aiškintis sprendimo priėmimo aplinkybes, jį persvarstyti ar ginti jo pagrįstumą. Tai kainuoja laiką ir mažina pasitikėjimą procedūra, net jei sprendimo turinys galiausiai būtų pagrįstas.
Reputacinė žala dažnai atsiranda anksčiau už oficialų vertinimą. Žurnalistams, konkurentams, bendruomenės nariams ar kolegoms paprastai kyla paprastas klausimas: kodėl žmogus nenusišalino, jei ryšys buvo žinomas? Argumentas, kad sprendimas buvo naudingas viešajam interesui, ne visuomet išsklaido abejones dėl proceso.
Patikimiausia prevencija yra įprotis ryšius atskleisti anksčiau, nei juos iškelia kiti. Aiški deklaracija, laiku pateiktas nusišalinimas ir užfiksuotas sprendimo perdavimas kitam darbuotojui padeda išvengti ginčų. Skaidrus procesas ypač svarbus ten, kur sprendžiama dėl viešųjų lėšų, teisėkūros, priežiūros ar verslui reikšmingo reguliavimo.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo skiriasi tiesioginis ir netiesioginis interesų konfliktas?
Tiesioginiame konflikte sprendimas aiškiai susijęs su paties sprendėjo privačia nauda. Netiesioginiame konflikte poveikis gali atsirasti per artimą asmenį, buvusį profesinį ryšį, narystę organizacijoje ar kitą reikšmingą sąsają.
Ar reikia deklaruoti netiesioginį interesų konfliktą?
Jei asmeniui taikoma pareiga deklaruoti privačius interesus, deklaracijoje turi atsispindėti aktualūs privatūs interesai ir ryšiai. Kilus konkrečiam klausimui, vien deklaracijos nepakanka, gali reikėti ir nusišalinti.
Kokios dažniausios netiesioginio konflikto situacijos Lietuvoje?
Dažniausios situacijos susijusios su artimųjų darbovietėmis ar verslais, ankstesniais darbdaviais, partneriais, naryste asociacijose bei sprendimais dėl susijusių organizacijų finansavimo, pirkimų ar reguliavimo.
Ką daryti, jei kyla abejonių dėl interesų konflikto?
Praneškite atsakingam vadovui ar komisijos pirmininkui, pateikite ryšį apibūdinančius faktus ir, kol situacija įvertinama, nedalyvaukite sprendimo rengime bei priėmime. Prireikus kreipkitės konsultacijos į įstaigos atsakingą darbuotoją ar VTEK.
Kas gresia už netiesioginio konflikto nedeklaravimą?
Pasekmės priklauso nuo pareigų, konkretaus elgesio ir sprendimo aplinkybių. Gali būti vertinamas pareigų vykdymas, taikoma atsakomybė, o institucijai gali tekti persvarstyti sprendimą. Viešumoje tokia situacija taip pat gali pakenkti asmens ir įstaigos reputacijai.
