Pakeitus darbą ryšys su ankstesne darboviete dažnai neišnyksta tą pačią dieną. Gali likti akcijų, premijų, konsultavimo sutartis, profesinis lojalumas ar tiesiog artimi ryšiai su buvusiais kolegomis. Kai naujose pareigose tenka priimti sprendimą, susijusį su buvusiu darbdaviu, vien gerų ketinimų nepakanka. Reikia įvertinti ir tai, kaip situacija atrodytų nepriklausomam stebėtojui.
Buvusių darbo santykių įtaka interesų konfliktui priklauso nuo konkrečių pareigų, sprendimo pobūdžio ir išlikusių privačių interesų. Rizika ypač ryški ten, kur sprendžiami viešieji pirkimai, priežiūra, finansavimas, leidimai, reguliavimas ar teisėkūros klausimai. Aiški veiksmų seka padeda apsaugoti ir sprendimo nešališkumą, ir asmens reputaciją.
Kada buvę darbo santykiai gali sukelti interesų konfliktą?
Rizika atsiranda tada, kai dabartinės pareigos suteikia galimybę paveikti buvusio darbdavio padėtį. Tai gali būti tiesioginis sprendimas, balsavimas, derybos, sutarties priežiūra, ekspertinė išvada ar informacijos, galinčios lemti sprendimą, rengimas.
Pavyzdžiui, ministerijos darbuotojas anksčiau dirbo energetikos bendrovėje, o dabar rengia taisykles, kurios turės įtakos tos bendrovės veiklai. Savivaldybės pirkimų komisijos narys gali vertinti pasiūlymą įmonės, kurioje dar visai neseniai buvo vadovas. Priežiūros institucijos specialistas gali tikrinti buvusią darbovietę. Visais atvejais svarbus klausimas toks: ar asmuo gali priimti ar parengti sprendimą, suteikiantį buvusiam darbdaviui konkrečią naudą arba išvengiantį nepalankių pasekmių?
Versle situacija gali būti mažiau formali, tačiau reputacinė rizika išlieka. Bendrovės valdybos narys, perėjęs iš vieno tiekėjo pas kitą, neturėtų dalyvauti sprendžiant dėl ankstesnio darbdavio pasiūlymo, jei dar turi finansinių interesų, konfidencialios informacijos ar palaiko glaudų profesinį ryšį su sprendime dalyvaujančiais žmonėmis.
Vien tai, kad žmogus kažkada dirbo konkrečioje organizacijoje, automatiškai nereiškia interesų konflikto. Vis dėlto ankstesnių santykių laikas yra reikšmingas. Kuo neseniau baigėsi darbas ir kuo aukštesnės buvo pareigos, tuo daugiau pagrindo kruopščiai vertinti situaciją. Ypač svarbūs buvę vadovai, tiesioginiai pavaldiniai, partneriai ir komandos nariai, su kuriais asmuo palaiko tęstinį ryšį.
Vertinant laiką neužtenka skaičiuoti mėnesius ar metus. Ryšys gali būti senas, bet vis dar aktualus, jei žmogus gauna atidėtas išmokas, turi akcijų, teikia konsultacijas ar derasi dėl būsimo grįžimo į organizaciją. Kita vertus, prieš keletą metų baigtas trumpas darbas be išlikusių ryšių paprastai kelia mažesnę riziką.
Konfliktą gali rodyti ir veiksmai. Problemiška dalyvauti rengiant sprendimo projektą, neformaliai patariant kolegoms, ieškant palankios informacijos, atstovaujant vienai pusei susitikimuose ar naudojantis naujose pareigose gauta nevieša informacija. Nusišalinimas vien nuo galutinio balsavimo nepadės, jeigu asmuo jau turėjo įtakos sprendimo rengimui.
Kaip įvertinti riziką: pagrindiniai kriterijai
Pradėti verta nuo sprendimo žemėlapio. Reikia aiškiai užrašyti, koks klausimas svarstomas, kas iš jo gali laimėti ar pralaimėti ir kokį vaidmenį jame turi pats asmuo. Miglotas atsakymas „aš tik prisidedu“ dažnai slepia realią įtaką.
Toliau naudinga atsakyti į penkis klausimus:
- Ar buvęs darbdavys, jo patronuojamoji įmonė ar susijęs asmuo bus tiesiogiai paveiktas sprendimo?
- Ar mano pareigos leidžia sprendimą priimti, rengti, vertinti, prižiūrėti ar daryti jam įtaką?
- Ar iš darbo santykių liko turtinių, sutartinių ar kitų asmeninių interesų?
- Ar su buvusiais kolegomis ar vadovais palaikau santykius, kurie pagrįstai gali kelti abejonių dėl nešališkumo?
- Ar situaciją galėčiau ramiai paaiškinti viešai, nurodydamas visus reikšmingus faktus?
Pirmi du klausimai padeda nustatyti objektyvią riziką. Jai svarbūs dokumentai ir pareigos: darbo pabaigos data, turimos akcijos, konsultavimo sutartis, premijų planas, narystė valdymo organuose, sprendimo projektas ir nusišalinimo galimybė.
Kiti klausimai susiję su situacijos suvokimu. Asmuo gali būti įsitikinęs savo nešališkumu, tačiau viešajam pasitikėjimui reikšminga ir pagrįsta išorinė abejonė. Jei buvęs vadovas dabar prašo palankiai įvertinti jo įmonės prašymą, problema kyla jau dėl paties santykio, net jeigu prašymas būtų visiškai teisėtas.
Viešajame sektoriuje praktinis atspirties taškas yra pareiga laiku ir tiksliai deklaruoti reikšmingus privačius interesus bei nusišalinti nuo konkretaus klausimo. VTEK praktikoje nuolat pabrėžiama, kad deklaracija savaime nesuteikia teisės toliau dalyvauti sprendime. Deklaravimas atskleidžia aplinkybes, o nusišalinimas pašalina asmens įtaką konkrečiam sprendimui.
Vertinimą verta atlikti prieš pradedant darbą su klausimu, o ne tada, kai sprendimas jau parengtas. Jei situacija sudėtinga, naudinga pateikti atsakingam padaliniui trumpą rašytinį faktų aprašą: ankstesnės pareigos, ryšio pabaiga, likę interesai, sprendžiamas klausimas ir numatytas vaidmuo. Tokia forma padeda gauti aiškų atsakymą ir palieka sprendimo motyvus.
Su deklaracijos turiniu ir praktiniais jos pildymo principais susijęs privačių interesų deklaracijos pildymas. Jei ankstesnį darbą sieja ir verslo partneriai, reikia atskirai įvertinti platesnį interesų tinklą.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Dažniausia klaida yra per siauras interesų supratimas. Žmonės kartais nurodo tik darbo sutartį, bet nutyli akcijas, neišmokėtą premiją, konsultavimo veiklą, narystę asociacijoje ar planus grįžti į ankstesnę organizaciją. Vertinant reikšmę turi visos aplinkybės, galinčios paveikti sprendimo nešališkumą.
Kita klaida yra manyti, kad užtenka nepasirašyti galutinio dokumento. Sprendimai retai gimsta vienu veiksmu. Juos formuoja techninės specifikacijos, atrankos kriterijai, pažymos, ekspertų vertinimai, susitikimai ir neformalios konsultacijos. Asmuo, kuris nusišalina paskutinėje stadijoje, bet jau parengė sprendimo pagrindą, vis tiek gali būti turėjęs įtakos.
Riziką didina ir neaiškus ryšių nutraukimas. Pavyzdžiui, buvęs vadovas formaliai palieka įmonę, tačiau toliau gauna atlygį už konsultacijas arba reguliariai tariasi su senąja komanda dėl bendrų projektų. Tokią aplinkybę reikia vertinti pagal jos tikrą turinį, o ne vien pagal pareigų pavadinimą.
Dar viena klaida yra nusišalinti tik žodžiu. Kai sprendimas svarbus, verta užtikrinti, kad nusišalinimas būtų užfiksuotas ir kad klausimas būtų perduotas kitam darbuotojui ar kolegialiam organui. Tuomet aišku, kas perėmė atsakomybę ir kokių veiksmų nusišalinęs asmuo nebeatlieka.
Galiausiai, nereikėtų laukti skundo ar viešo klausimo. Ankstyvas atskleidimas paprastai yra daug saugesnis už vėlesnį aiškinimąsi, kodėl ryšys nebuvo paminėtas. Platesnį kontekstą padeda suprasti dažniausios interesų konflikto situacijos.
Ką daryti nustačius galimą interesų konfliktą?
Pirmas žingsnis yra sustabdyti dalyvavimą konkrečiame klausime. Nereikėtų toliau rengti dokumentų, komunikuoti su suinteresuota šalimi ar dalyvauti aptarimuose vien todėl, kad sprendimas atrodo skubus. Skuba nėra patikimas pagrindas ignoruoti interesų riziką.
Antras žingsnis yra atnaujinti privačių interesų deklaraciją, jei joje nėra reikšmingos informacijos apie ankstesnę darbovietę ar išlikusį ryšį. Trečias, informuoti tiesioginį vadovą, komisijos pirmininką ar už interesų konfliktų prevenciją atsakingą asmenį. Pranešime pakanka faktų: su kuo sieja ankstesni santykiai, koks klausimas svarstomas ir nuo kokių veiksmų asmuo siūlo nusišalinti.
Ketvirtas žingsnis yra gauti veiksmų planą. Paprastoje situacijoje pakanka nusišalinimo nuo vieno sprendimo. Sudėtingesniu atveju gali reikėti perduoti bylą kitam darbuotojui, pakeisti komisijos sudėtį, apriboti prieigą prie medžiagos arba kreiptis dėl konsultacijos į įstaigos atsakingus darbuotojus ar VTEK.
Svarbu suprasti pasekmių mastą. Neatskleistas interesas gali sukelti abejonių dėl sprendimo teisėtumo ir nešališkumo, pakenkti įstaigos ar bendrovės reputacijai, apsunkinti santykius su partneriais. Viešosios politikos ir reguliavimo srityse tokios abejonės gali persikelti į visą sprendimų priėmimo procesą.
Jeigu abejonių kyla dėl kolegos veiksmų, verta remtis patikrinamais faktais, o ne spėlionėmis apie jo motyvus. Tam skirtas ir paaiškinimas, kaip reaguoti pastebėjus galimą kolegos interesų konfliktą.
Realių situacijų pavyzdžiai ir sprendimai
Pirkimų komisijos narys. Asmuo prieš pusmetį dirbo IT įmonėje, kuri pateikė pasiūlymą jo dabartinės įstaigos pirkime. Jis neturi akcijų ir nebegauna atlygio, tačiau palaiko artimą profesinį ryšį su buvusiu vadovu. Saugiausias sprendimas yra deklaruoti aplinkybę ir nusišalinti nuo viso pirkimo vertinimo, įskaitant techninių reikalavimų aptarimą. Vien pažadas vertinti objektyviai neišsklaido abejonės.
Reguliavimo sprendimą rengianti darbuotoja. Ji anksčiau dirbo sektoriaus asociacijoje ir rengia bendro pobūdžio taisyklių pakeitimą, kuris paliestų daug rinkos dalyvių. Rizika mažesnė nei sprendžiant dėl vienos konkrečios buvusios organizacijos prašymo, bet ji neišnyksta automatiškai. Reikia įvertinti, ar asociacija aktyviai siekia konkretaus pakeitimo, ar darbuotoja turi išlikusių finansinių ryšių ir ar gali teikti informaciją, kurią įgijo ankstesnėse pareigose. Sprendimas gali būti pareigų atskyrimas konkrečiame klausime arba papildoma vidinė peržiūra.
Įmonės valdybos narys. Valdyba renkasi tarp kelių tiekėjų, o vienas jų yra ankstesnis darbdavys. Narys formaliai neturi jokios sutarties su ta įmone, tačiau neseniai derėjosi dėl galimybės grįžti dirbti. Šią aplinkybę būtina atskleisti valdybai ir nedalyvauti sprendžiant dėl tiekėjo. Tai apsaugo patį narį, kitus valdybos narius ir sprendimo patikimumą.
ES institucijų ir tarptautinių organizacijų skaidrumo praktikoje kartojasi ta pati logika: interesus reikia nustatyti anksti, sprendimą dokumentuoti, o asmeninę įtaką atskirti nuo viešo ar organizacijos intereso. Lietuvoje šį principą galima taikyti kasdien: kuo konkrečiau aprašomos aplinkybės ir kuo aiškiau paskirstomos pareigos, tuo mažiau erdvės lieka įtarimams.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar buvę darbo santykiai visada sukelia interesų konfliktą?
Ne. Reikšmę turi dabartinio sprendimo ryšys su buvusiu darbdaviu, asmens įtaka sprendimui ir išlikę finansiniai ar profesiniai saitai. Vis dėlto tokį ryšį verta įvertinti ir prireikus atskleisti.
Kiek metų po darbo santykių nutraukimo išlieka rizika?
Vieno universalaus termino nėra. Vertinamas laikas, buvusių pareigų pobūdis ir tai, ar liko aktyvių interesų. Neseniai baigtos vadovaujančios pareigos, akcijos ar konsultavimo sutartis paprastai reikalauja didesnio atsargumo.
Ką daryti, jei kyla abejonių dėl interesų konflikto?
Aprašykite faktus, sustabdykite dalyvavimą konkrečiame klausime, informuokite atsakingą asmenį ir, jei reikia, kreipkitės konsultacijos. Abejonę geriau išspręsti prieš sprendimo priėmimą.
Ar reikia deklaruoti buvusius kolegas kaip interesų šaltinį?
Vien buvęs kolega paprastai nėra savarankiškas deklaravimo objektas. Tačiau konkretus artimas profesinis ar asmeninis ryšys gali būti svarbus, kai tas žmogus ar jo organizacija tiesiogiai susiję su svarstomu klausimu.
Kaip VTEK vertina buvusių darbo santykių įtaką?
Vertinamos konkrečios aplinkybės: privatus interesas, pareigų apimtis, sprendimo objektas ir asmens veiksmai. Deklaravimas, informavimas bei savalaikis nusišalinimas yra pagrindinės priemonės, padedančios valdyti riziką.
