Interesų konflikto situacija dažnai prasideda dar iki sprendimo. Žmogus pastebi, kad klausimas susijęs su jo šeimos nariu, buvusiu darbdaviu, turimomis akcijomis ar kita asmenine nauda. Būtent šioje vietoje atsiranda pasirinkimas: skaidriai suvaldyti riziką arba toliau dalyvauti procese ir sukurti pažeidimą.
Esminis skirtumas paprastas. Prevencija veikia iki sprendimo ir jo priėmimo metu: interesai atskleidžiami, apie situaciją informuojama, o darbuotojas nusišalina. Pažeidimas gali atsirasti tada, kai asmuo, turėdamas privatų interesą, vis tiek dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant jam reikšmingą sprendimą.
Deklaracija yra svarbi pradžia, bet ji savaime neišsprendžia kiekvienos konkrečios situacijos. Deklaruoti interesai gali būti vieši, tačiau sprendimų priėmimo procese vis tiek reikia įvertinti, ar jie susikerta su einamomis pareigomis.
Kada taikoma interesų konflikto prevencija?
Prevencija taikoma vos tik atsiranda pagrįsta sąsaja tarp asmens privačių interesų ir tarnybinių pareigų. Nereikia laukti, kol sprendimas bus pasirašytas ar sutartis sudaryta. Kuo anksčiau situacija atpažįstama, tuo daugiau būdų ją tvarkingai išspręsti.
Privačiu interesu gali būti finansinė nauda, artimo žmogaus interesai, ryšys su juridiniu asmeniu, ankstesnė darbovietė, narystė organizacijoje ar kitas asmeninis ryšys. Vertinamas ne vien tiesioginis uždarbis. Svarbu ir tai, ar protingam išoriniam stebėtojui galėtų kilti abejonių dėl sprendimo nešališkumo.
Pirmoji priemonė yra tinkamai užpildyta ir atnaujinta privačių interesų deklaracija. Ji padeda vadovui, kolegoms ir pačiam deklaruojančiajam laiku pamatyti galimus susikirtimus. Pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui, įsigijus įmonės akcijų ar pradėjus artimajam dirbti su įstaigos sprendimais susijusioje bendrovėje, deklaraciją verta peržiūrėti iš karto.
Antroji priemonė yra konkrečios situacijos atskleidimas. Vien bendras įrašas deklaracijoje gali nepaaiškinti, kodėl tam tikras darbotvarkės klausimas kelia riziką. Todėl prieš posėdį, vertinimą ar derybas darbuotojas turėtų informuoti tiesioginį vadovą ir kitus sprendimo procese dalyvaujančius asmenis.
Trečia priemonė yra nusišalinimas. Jis reiškia, kad asmuo nedalyvauja nagrinėjant konkretų klausimą: jo nerengia, nevertina, nebalsuoja, nepasirašo ir nebando neformaliai nukreipti kolegų pasirinkimo. Jei sprendimas priimamas komisijoje, nusišalinimas turi būti aiškiai užfiksuotas pagal įstaigos darbo tvarką.
Viešajame sektoriuje prevencija veikia geriausiai, kai ji tampa įprasta darbo dalimi. Įstaigos gali turėti vidinę tvarką, nusišalinimų registravimą, darbuotojų mokymus ir paskirtą kontaktinį asmenį etikos klausimams. Tokios priemonės neturi pakeisti individualaus vertinimo, bet jos sumažina riziką, kad problema liks nepastebėta.
Kas laikoma interesų konflikto pažeidimu?
Pažeidimo požymiai atsiranda tada, kai privatus interesas susijungia su realiu dalyvavimu tarnybiniame sprendime. Svarbu suprasti, kad dalyvavimas nėra tik galutinis balsavimas ar parašas.
Riziką gali kelti ir techniniai, iš pirmo žvilgsnio menki veiksmai. Pavyzdžiui, specifikacijos rengimas, pasiūlymų vertinimo kriterijų siūlymas, informacijos perdavimas kolegoms, projekto derinimas ar rekomendacijos vadovui gali daryti įtaką rezultatui. Kuo didesnė asmens įtaka sprendimo eigai, tuo svarbesnis nusišalinimas.
Riba tarp prevencijos ir pažeidimo dažnai yra laikas bei elgesys. Darbuotojas, kuris prieš svarstymą atskleidžia ryšį ir nusišalina, paprastai valdo riziką. Darbuotojas, kuris ryšį nutyli ir toliau rengia ar veikia sprendimą, jau sukuria pagrindą vertinti galimą pažeidimą.
Vien tik gera valia neapsaugo. Argumentas, kad sprendimas objektyviai buvo naudingas įstaigai, nepašalina klausimo, ar asmuo turėjo dalyvauti jo priėmime. Taip pat nepakanka pasakyti, kad asmeninė nauda faktiškai nebuvo gauta. Interesų konfliktų taisyklės skirtos apsaugoti sprendimų nešališkumą ir pasitikėjimą procesu.
Pažeidimas gali turėti skirtingų pasekmių. Konkretų atvejį gali vertinti VTEK, o įstaigai gali tekti peržiūrėti sprendimo priėmimo aplinkybes bei darbuotojo atsakomybės klausimą. Be formalių padarinių, nukenčia ir reputacija. Viešojoje politikoje, viešuosiuose pirkimuose ar teisėkūros procese abejonės dėl nešališkumo ilgai lydi tiek asmenį, tiek instituciją.
Praktiniai atskyrimo kriterijai
Situaciją verta įvertinti prieš atliekant pirmą veiksmą. Tam pakanka kelių tikslių klausimų.
- Ar sprendimas gali turėti įtakos man, mano šeimos nariui, darbdaviui, verslo partneriui ar organizacijai, su kuria esu susijęs?
- Ar galiu daryti įtaką šiam sprendimui formaliai arba neformaliai?
- Ar mano privatus interesas deklaruotas ir ar jis aiškiai atskleistas šioje konkrečioje situacijoje?
- Ar kitas žmogus, žinantis visas aplinkybes, pagrįstai abejotų mano nešališkumu?
- Ar galiu visiškai atsitraukti nuo klausimo, įskaitant dokumentų rengimą ir pokalbius su sprendėjais?
Jei į pirmus du klausimus atsakymas yra „taip“, vien deklaracijos paprastai nepakanka. Reikia informuoti atsakingus asmenis ir spręsti dėl nusišalinimo. Jei nėra sprendimo teisės, bet asmuo gali stipriai paveikti rezultatą patarimais ar informacija, situaciją taip pat verta vertinti atsargiai.
Patogus sprendimų medis atrodo taip. Pirmiausia nustatykite privatų interesą. Tada įvertinkite ryšį su konkrečiu klausimu. Jei ryšio nėra, sprendimą galima tęsti, tačiau deklaracijos duomenys turi būti aktualūs. Jei ryšys yra, informuokite vadovą ar atsakingą kolegą. Jei galite paveikti rezultatą, nusišalinkite. Jei faktai ribiniai arba pareigų apimtis neaiški, kreipkitės konsultacijos prieš pradėdami veikti.
Dažna klaida yra per siaurai suprasti žodį „sprendimas“. Žmonės kartais nusišalina tik nuo balsavimo, nors iki jo jau būna parengę išvadą ar dalyvavę vertinime. Kita klaida yra manyti, kad interesas dingsta pasibaigus darbo santykiams. Ankstesnis profesinis ryšys kai kuriose situacijose gali būti reikšmingas, ypač jei sprendžiamas klausimas tiesiogiai susijęs su buvusiu darbdaviu.
Trečia klaida yra neformalus dalyvavimas. Išėjus iš posėdžio, bet prieš tai kolegoms išsamiai pasiūlius, už ką balsuoti, nusišalinimo esmė nepasiekiama. Atsitraukimas turi būti realus, o ne vien procedūrinis įrašas protokole.
Realių situacijų pavyzdžiai
Viešojo pirkimo komisijos narys. Komisijos narys sužino, kad pasiūlymą pateikė įmonė, kurioje dirba jo sutuoktinis. Jis apie tai praneša prieš pasiūlymų vertinimą ir nedalyvauja nei vertinant, nei aptariant pirkimą. Tai prevencinis veiksmas, nes interesas atskleistas laiku, o poveikio sprendimui atsisakyta.
Kitokia situacija susidarytų, jei tas pats narys parengtų techninės specifikacijos dalį, vertintų pasiūlymų atitiktį arba vėliau balsuotų. Net jei jo balsas nebūtų lėmęs rezultato, dalyvavimas procese keltų rimtą interesų konflikto klausimą. Daugiau apie praktinius veiksmus tokioje situacijoje pateikiama interesų konflikto viešuosiuose pirkimuose apžvalgoje.
Savivaldybės tarybos narys ir artimojo verslas. Taryba svarsto sprendimą dėl paramos priemonės, kuria galėtų pasinaudoti tarybos nario brolio valdoma įmonė. Tarybos nariui nereikia įrodinėti, kad sprendimas skirtas būtent broliui. Pakanka realaus ir konkretaus ryšio tarp priemonės bei artimojo verslo interesų. Apie šią aplinkybę reikėtų pranešti ir nusišalinti nuo klausimo svarstymo bei balsavimo.
Ministerijos darbuotojas ir buvusi darbovietė. Darbuotojas rengia teisės akto projektą, kuris reikšmingas jo prieš kelis mėnesius paliktai verslo asociacijai. Vien ankstesnė darbovietė dar neatsako į visus klausimus. Reikia įvertinti pareigas asociacijoje, išlikusius finansinius ar kitus ryšius, projekto poveikio konkretumą ir darbuotojo įtaką tekstui. Jei aplinkybės kelia abejonių, saugiausia jų nespręsti vienam kabinete.
Ribinė situacija ir konsultacija. Įstaigos ekspertas priklauso profesinei asociacijai, kuri viešai išsakė poziciją dėl rengiamo reguliavimo. Pats ekspertas asociacijoje negauna atlygio ir neturi pareigų. Čia automatinio atsakymo nėra. Reikia įvertinti jo vaidmenį asociacijoje, dalyvavimą formuojant jos poziciją ir galimą poveikį sprendimui. Iš anksto gauta konsultacija bei aiškiai dokumentuotas sprendimas padeda išvengti spėlionių po fakto.
Tokie pavyzdžiai rodo vieną dalyką: interesų konfliktų prevencija remiasi aplinkybėmis, o ne pareigybės pavadinimu. Tas pats ryšys vienoje situacijoje gali būti nereikšmingas, o kitoje tiesiogiai paveikti sprendimo nešališkumą.
Kur kreiptis dėl konsultacijos ar pagalbos?
Pirmas praktinis kontaktas paprastai yra įstaigos vadovas, tiesioginis vadovas arba už etikos ir atitikties klausimus atsakingas darbuotojas. Jie gali padėti nustatyti, ar klausimas patenka į darbuotojo pareigų apimtį, kaip fiksuoti nusišalinimą ir kas galėtų perimti užduotį.
Sudėtingesniais atvejais galima kreiptis į VTEK. Kreipiantis verta pateikti konkrečius faktus: pareigas, planuojamą veiksmą, ryšį su fiziniu ar juridiniu asmeniu ir sprendimo priėmimo etapą. Klausimas „ar turiu interesų konfliktą?“ be aplinkybių dažnai palieka per daug vietos spėjimams.
Naudinga peržiūrėti ir įstaigos vidaus dokumentus, profesinės etikos taisykles bei ankstesnius nusišalinimo sprendimus. Jei situacija susijusi su šeimos nariu, gali padėti išsamus paaiškinimas apie interesų deklaravimą, kai pirkime dalyvauja šeimos narys. O kai kyla klausimų dėl netiesioginių ryšių, verta atidžiau įvertinti, ar sprendimą gali paveikti narystė, partnerystė ar kita mažiau akivaizdi sąsaja.
Konsultacija nėra formalumas, kurį reikia atlikti dėl bylos segtuvo. Ji vertinga tada, kai gaunama iki sprendimo, o darbuotojas pagal ją iš tikrųjų pakoreguoja savo veiksmus. Tai ir yra riba, skirianti laiku veikiančią prevenciją nuo situacijos, kurią vėliau tenka aiškintis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada interesų konflikto prevencija laikoma pakankama?
Ji pakankama, kai privatus interesas laiku deklaruotas ir atskleistas, o asmuo nedalyvauja konkrečiame su juo susijusiame sprendime. Tinkamas veiksmas priklauso nuo aplinkybių ir pareigų apimties.
Kokie veiksmai jau laikomi interesų konflikto pažeidimu?
Rizika kyla, kai asmuo, turintis privatų interesą, rengia, vertina, derina, svarsto, balsuoja ar kitaip veikia sprendimą, susijusį su tuo interesu. Vien galutinio parašo nebuvimas savaime nepašalina problemos.
Ar už prevencinių priemonių netaikymą gresia atsakomybė?
Jeigu dėl neveikimo asmuo dalyvauja sprendime, su kuriuo susiję jo privatūs interesai, situacija gali būti vertinama kaip pažeidimas. Pasekmės priklauso nuo konkrečių faktų ir atlikto vertinimo.
Kaip elgtis, jei abejoju dėl situacijos?
Nepradėkite rengti ar svarstyti klausimo vien tikėdamiesi, kad ryšys pasirodys nereikšmingas. Informuokite vadovą, pateikite faktus ir prireikus kreipkitės į VTEK dėl konsultacijos.
Kur kreiptis dėl konsultacijos dėl interesų konflikto?
Pirmiausia kreipkitės į savo įstaigos atsakingą darbuotoją ar vadovą. Oficialią informaciją ir konsultavimo galimybes skelbia VTEK.
