Konsultacijos, ekspertinės išvados ar darbas su privačiu klientu savaime nereiškia pažeidimo. Rizika atsiranda tada, kai papildoma veikla susikerta su darbu viešajame sektoriuje: sprendimais, kuriuos darbuotojas rengia, vertina, prižiūri arba kuriems gali daryti įtaką.
Vertinant situaciją svarbu žiūrėti plačiau nei į formalų pareigų pavadinimą. Viešojo sprendimo rengėjas, komisijos narys, pirkimo iniciatorius ar vadovas gali turėti skirtingą įtakos laipsnį. Tačiau kiekvienu atveju lieka tas pats klausimas: ar asmeniniai finansiniai, profesiniai ar kiti privatūs ryšiai gali paveikti sprendimo nešališkumą arba sudaryti pagrįstą įspūdį, kad jis paveiktas?
Kada konsultacinė veikla gali kelti interesų konfliktą?
Konsultacine veikla šiame kontekste laikytini mokami ar neatlygintini patarimai, ekspertavimas, projektų rengimas, strateginis vertinimas, atstovavimas, mokymai ir kita profesinė pagalba klientui. Esmė nėra sutarties pavadinimas. Vienkartinė ekspertinė išvada taip pat gali būti reikšminga, jei jos užsakovas turi tiesioginį interesą sprendime, prie kurio dirbama viešosiose pareigose.
Didžiausia rizika kyla, kai konsultacijos klientas yra įmonė, asociacija ar organizacija, kurią darbuotojo institucija reguliuoja, finansuoja, prižiūri, tikrina, atrenka viešajam pirkimui arba kurios veiklą veikia rengiami teisės aktai. Ryšys gali būti ir mažiau tiesioginis. Pavyzdžiui, ministerijos specialistas laisvu laiku konsultuoja sektoriaus asociaciją, o darbe rengia to sektoriaus reguliavimo pakeitimus. Net jei jis nepriima galutinio sprendimo, jo parengti argumentai, duomenys ar derinimo pastabos gali turėti reikšmės rezultatui.
Riziką didina keli požymiai:
- konsultavimo klientas dalyvauja sprendime, pirkime, finansavimo priemonėje ar teisėkūros procese, susijusiame su darbuotojo pareigomis;
- už konsultacijas mokamas atlygis, priklausantis nuo klientui palankaus rezultato, sėkmės mokesčio ar projekto patvirtinimo;
- konsultuojama dėl tos pačios rinkos, leidimų, paramos, mokesčių, standartų ar priežiūros klausimų, kuriuos darbuotojas sprendžia darbe;
- darbuotojas turi prieigą prie neviešos informacijos, kuri galėtų suteikti klientui pranašumą;
- konsultavimo santykis yra ilgalaikis, o klientas reguliariai siekia institucijos sprendimų.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo taisyklės skirtos apsaugoti sprendimų nešališkumą. Todėl vien deklaracijos pateikimas dar nesuteikia teisės dalyvauti konkrečiame klausime. Deklaravimas leidžia interesą matyti ir valdyti, o konkrečioje situacijoje gali reikėti nusišalinti.
Su lobistine veikla konsultavimas sutampa ne visada. Verslo konsultantas gali padėti klientui analizuoti reguliavimą, bet pats nesiekti daryti įtakos teisėkūrai. Vis dėlto viešojo sektoriaus darbuotojui svarbiausia kita aplinkybė: ar jo privatus darbas susijęs su klausimais, dėl kurių jis veikia eidamas pareigas. Jei konsultacijos apima interesų atstovavimą institucijoje, situaciją verta vertinti dar atidžiau.
Kaip įvertinti interesų konflikto riziką dėl konsultacinės veiklos
Riziką geriausia tikrinti prieš pasirašant sutartį ar pradedant teikti patarimus. Vėliau, kai klientui jau pažadėtas rezultatas, nusišalinimas tampa nepatogus, o kartais ir nepakankamas.
Pradėkite nuo penkių klausimų. Kas yra tikrasis klientas ir kas iš konsultacijos gauna naudą? Kokį konkretų klausimą jam padedama spręsti? Ar mano institucija priima sprendimus dėl šio kliento arba jo veiklos srities? Ar aš pats rengiu dokumentus, teikiu išvadas, dalyvauju posėdžiuose, tikrinimuose ar pirkimuose, susijusiuose su tuo klausimu? Ar atlygis, būsimos darbo galimybės arba profesiniai santykiai gali atrodyti kaip paskata veikti klientui palankiai?
Objektyvūs požymiai dažniausiai matomi dokumentuose: konsultavimo sutartyje, pavedime, atlygio sąlygose, kliento veiklos srityje ir pareigybės aprašyme. Subjektyvus elementas taip pat svarbus. Jei darbuotojas jaučiasi įsipareigojęs klientui, tikisi tęstinio užsakymo ar turi asmeninį ryšį su jo vadovais, jam gali būti sunkiau nešališkai spręsti susijusį klausimą. Vien gerų ketinimų čia nepakanka.
Įsivaizduokime savivaldybės darbuotoją, kuris po darbo valandų rengia paraišką vietos įmonei. Vėliau jis kviečiamas vertinti tos pačios programos pareiškėjus. Ryšys tiesioginis: konsultuotas pareiškėjas gali gauti naudos iš vertinimo. Tokiu atveju reikia aiškiai atskleisti aplinkybes ir nedalyvauti vertinant tą paraišką.
Kita situacija: ministerijos ekspertas skaito mokamus mokymus universitetui apie viešąją politiką. Universitetas nesiekia sprendimų iš jo padalinio, o mokymų tema nesusijusi su eksperto rengiamais dokumentais. Rizika gali būti maža, tačiau vertinimas tuo nesibaigia. Reikia patikrinti, ar mokymų užsakovas nėra susijęs su projektu ar finansavimu, kurį ekspertas administruoja.
Trečias pavyzdys: priežiūros institucijos specialistas konsultuoja įmonę, kaip pasirengti reikalavimams, kurių laikymąsi jo institucija tikrina. Net jei tikrinti konkrečią įmonę paskiriamas kitas darbuotojas, profesinių interesų susikirtimas akivaizdus. Tokia veikla gali kelti tiek nešališkumo, tiek neviešos informacijos naudojimo klausimų.
Naudinga atskirai įvertinti buvusius santykius. Neseniai pasibaigusi konsultavimo sutartis nebūtinai išnyksta iš rizikos vertinimo tą pačią dieną. Buvusių darbo ryšių reikšmę verta aptarti taip pat kruopščiai, kaip ir esamą veiklą, ypač kai sprendžiamas buvusio kliento klausimas.
Ką daryti nustačius galimą interesų konfliktą
Pirmas veiksmas yra skaidrus aplinkybių atskleidimas. Asmuo, kuriam taikoma pareiga deklaruoti privačius interesus, turi pateikti ir tikslinti deklaraciją įstatyme nustatyta tvarka bei terminais. Praktikoje verta turėti konsultavimo sutartį, aiškų paslaugų aprašymą, informaciją apie užsakovą ir atlygį. Šie dokumentai padeda tiksliai apibūdinti ryšį, kai reikia jį įvertinti.
Antras veiksmas yra nusišalinimas nuo konkretaus klausimo. Jis turi būti realus: nedalyvauti rengiant sprendimą, jo derinime, vertinimo komisijoje, susirašinėjime dėl turinio ar neformaliuose aptarimuose. Vien pasakymas posėdyje, kad yra ryšys su klientu, nepadeda, jei po to darbuotojas toliau formuluoja sprendimo projektą.
Apie riziką verta raštu informuoti tiesioginį vadovą ar už interesų konfliktų prevenciją atsakingą institucijos darbuotoją. Kai situacija neaiški arba reikšminga, galima kreiptis konsultacijos į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Klausimą būtina aprašyti konkrečiai: pareigas, klientą, konsultacijų turinį, atlygį, planuojamą viešą sprendimą ir savo vaidmenį jame. Bendras klausimas „ar galiu konsultuoti?“ retai leidžia gauti naudingą atsakymą.
Jei interesų konflikto negalima patikimai suvaldyti nusišalinimu, gali tekti atsisakyti konkrečios konsultacijos arba pakeisti pareigų paskirstymą. Sprendimas priklauso nuo ryšio artumo ir darbuotojo įtakos. Ignoruojama rizika gali lemti sprendimo ginčijimą, vidaus vertinimą, reputacijos žalą ir atsakomybę pagal taikomas taisykles.
Susijusių ryšių gali būti daugiau nei vienas. Pavyzdžiui, konsultavimo klientas gali dalyvauti pirkime, kuriame dirba darbuotojo šeimos narys. Tokiu atveju aktualus ir šeimos nario ryšio su viešuoju pirkimu vertinimas.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Dažna klaida yra manyti, kad nereikia deklaruoti veiklos, jei ji vykdoma retai, po darbo arba per kitą juridinį asmenį. Vertinamas tikrasis ryšys ir gaunama nauda, o ne vien tai, kuri diena įrašyta sutartyje ar kokiu pavadinimu išrašyta sąskaita.
Kita klaida – pernelyg abstrakti informacija. Įrašas „konsultacinė veikla“ nepaaiškina, kam ir dėl ko teikiamos paslaugos. Aiškumas ypač svarbus tada, kai klientas veikia reguliuojamame sektoriuje. Deklaracija neturi virsti kliento komercinių paslapčių sąrašu, tačiau joje ir institucijos vidaus vertinime turi pakakti duomenų interesui suprasti.
Trečia klaida – konsultavimo veiklos atskyrimas nuo pagrindinių pareigų tik formaliai. Jei darbuotojas viešai rengia taisykles, o privačiai pataria, kaip tomis taisyklėmis pasinaudoti konkrečiam rinkos dalyviui, veiklų sąsaja išlieka. Tas pats taikoma ir ryšiams su verslo partneriais: juos verta vertinti kaip atskirą interesų konflikto šaltinį, o ne tik kaip papildomą biografinę detalę.
Tvarkinga praktika paprasta: prieš imantis papildomo darbo atlikti trumpą rizikos patikrą, išsaugoti sutarties ir pavedimo dokumentus, laiku patikslinti deklaraciją, o konkrečiais atvejais nusišalinti raštu. Jei kyla abejonė, naudinga ją aptarti anksčiau, nei priimamas sprendimas. Plačiau apie tokį veiksmų kelią rašoma medžiagoje apie abejones dėl interesų konflikto.
Aktualūs 2026 m. reguliavimo pokyčiai ir praktika
Vertinant situaciją 2026 m., svarbiausia remtis galiojančia Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo redakcija, VTEK skelbiama aktualia deklaravimo informacija ir savo institucijos vidaus tvarka. Konsultacinės veiklos vertinimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, todėl vien viešai aptarta ankstesnė situacija ar kolegos praktika nėra pakankamas pagrindas sprendimui.
Praktikoje daugiausia klausimų kelia veikla reguliuojamuose sektoriuose, projektinis ekspertavimas, komisijų darbas ir konsultacijos organizacijoms, kurios siekia finansavimo ar reguliavimo pakeitimų. Teisėkūros procese riba ypač jautri: teisės akto projekto rengėjas neturėtų privačiai konsultuoti suinteresuotos šalies, kaip pasiekti jai palankų to paties projekto turinį.
Viešajame sektoriuje sprendimo kokybė vertinama ir pagal tai, ar procesas atrodo skaidrus iš šalies. Todėl konsultacinė veikla turėtų būti vertinama ne vien atsakant į klausimą, ar darbuotojas gali priimti galutinį sprendimą. Reikia nustatyti visą jo vaidmenį: kas parengia medžiagą, kas vertina argumentus, kas dalyvauja darbo grupėje ir kas turi prieigą prie informacijos iki jos paskelbimo.
Atnaujinus pareigas, pasikeitus klientui, konsultavimo turiniui ar atlygio sąlygoms, rizikos vertinimą reikia pakartoti. Tokia rutina padeda išvengti situacijos, kai pradžioje neutrali papildoma veikla vėliau tampa susijusi su svarbiu institucijos sprendimu.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar konsultacinė veikla visada laikoma interesų konfliktu?
Ne. Ji tampa problemiška tada, kai klientas, konsultacijos turinys ar gaunama nauda susiję su darbuotojo viešosiomis pareigomis ir gali paveikti jo nešališkumą arba sudaryti tokį įspūdį.
Kokius dokumentus reikia pateikti deklaruojant konsultacinę veiklą?
Reikalinga privatiems interesams deklaruoti nustatyta informacija. Vertinimui taip pat naudinga turėti konsultavimo sutartį, pavedimą, paslaugų aprašymą ir duomenis apie atlygį. Tiksli apimtis priklauso nuo deklaruojančio asmens statuso ir galiojančios deklaravimo tvarkos.
Ką daryti, jei kyla abejonių dėl interesų konflikto dėl konsultacinės veiklos?
Raštu informuokite vadovą ar atsakingą darbuotoją, pateikite faktus ir iki sprendimo nusišalinkite nuo susijusių veiksmų. Jei klausimas sudėtingas, kreipkitės konsultacijos į VTEK.
Kaip dažnai reikia atnaujinti informaciją apie konsultacinę veiklą?
Informacija tikslinama pasikeitus reikšmingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, atsiradus naujam klientui, pakeitus paslaugų turinį ar pareigas. Konkrečius terminus reikia tikrinti galiojančioje deklaravimo tvarkoje.
Kokios pasekmės gresia nuslėpus konsultacinę veiklą?
Gali kilti klausimų dėl deklaracijos išsamumo, sprendimų nešališkumo ir darbuotojo reputacijos. Priklausomai nuo aplinkybių, galimos ir įstatymuose bei institucijos vidaus taisyklėse numatytos pasekmės.
