Veikla Vokietijoje, Lenkijoje ar Latvijoje savaime nesukuria atskiros tvarumo ataskaitos prievolės kiekvienoje šalyje. Vis dėlto ji apsunkina ribų skaičiavimą: reikia nustatyti, kuris juridinis asmuo yra atskaitingas, ar rengiama konsoliduota atskaitomybė ir kokie duomenys turi patekti į grupės apimtį.
Kasdienėje kalboje tai dažnai vadinama vienu ES reglamentu. Teisiškai prievolės pagrindas yra Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyva, angliškai CSRD, o Europos tvarumo atskaitomybės standartai, ESRS, nustatyti atskiru deleguotuoju reglamentu. Įmonėms, veikiančioms keliose valstybėse, ši skirtis praktiška: direktyvos nuostatos perkeliamos į kiekvienos valstybės teisę, o standartai apibrėžia, ką reikia atskleisti.
Kada taikoma ES tvarumo ataskaitų prievolė įmonėms, veikiančioms keliose šalyse
Pirmasis klausimas yra ne kur vykdoma prekyba, bet koks subjektas rengia finansines ataskaitas. CSRD sieja tvarumo informaciją su įmonės vadovybės ataskaita. Todėl Lietuvos bendrovė, turinti pardavimų klientams keliose valstybėse, paprastai vertinama pagal savo ir, kai taikoma, grupės finansinius rodiklius. Vien klientų, sandėlio ar darbuotojų buvimas kitoje valstybėje prievolės automatiškai nesukuria.
Pagrindinė didelės įmonės riba vertinama pagal tris požymius. Įmonė laikoma didele, kai balanso dieną atitinka bent du iš jų: balanso suma viršija 25 mln. eurų, grynosios pardavimo pajamos viršija 50 mln. eurų, vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus viršija 250. Šiuos skaičius reikia tikrinti pagal taikytiną nacionalinį perkėlimą ir ataskaitinių metų finansines ataskaitas, nes pereinamosios nuostatos gali lemti skirtingą praktinį taikymą.
Atskirą grupę sudaro reguliuojamojoje rinkoje listinguojamos bendrovės. Joms taikomos specialios taisyklės, o mažoms ir vidutinėms listinguojamoms įmonėms buvo numatytas vėlesnis pradžios terminas. 2025 m. priimta vadinamoji „stop-the-clock“ direktyva daliai įmonių atidėjo ataskaitų teikimo pradžią dvejiems metams. Todėl vien internete rasta ankstesnė CSRD diegimo lentelė 2026 m. jau gali klaidinti.
Tarptautinėms grupėms galioja dar viena kategorija: už ES ribų įsteigtos patronuojančios įmonės, kurių apyvarta Sąjungoje yra reikšminga ir kurios turi nustatytą ryšį su ES per dukterinę įmonę arba filialą. Šiai schemai taikomi atskiri terminai ir apyvartos kriterijai. Lietuvos dukterinė įmonė neturėtų automatiškai prisiimti visos pareigos, kol nepatikrinta, ar jos grupė patenka būtent į šią kategoriją.
Prievolę lemia juridinė ir finansinė struktūra, o ne šalių skaičius žemėlapyje. Tačiau veikla keliose šalyse gali pakeisti duomenų apimtį: gamyba vienoje valstybėje, logistika kitoje ir pardavimai trečioje gali būti reikšmingi vertinant poveikį aplinkai, darbuotojams bei tiekimo grandinei.
Kaip įvertinti, ar jūsų įmonė patenka į prievolės taikymo sritį
Patikimas vertinimas prasideda nuo vieno aiškaus sąrašo. Jame surašomi visi grupės subjektai, jų registracijos valstybė, valdymo ryšiai, finansinių metų pabaiga, darbuotojų skaičius, pajamos ir turto vertė. Greta verta pažymėti, ar subjektas yra filialas, dukterinė įmonė, asocijuotoji įmonė ar tik nuolatinė veiklos vieta mokesčių tikslais. Šios sąvokos nėra pakeičiamos viena kita.
Toliau finansų komanda turėtų atlikti du skaičiavimus. Pirmasis atliekamas kiekvienam atskiram juridiniam asmeniui pagal jo metines finansines ataskaitas. Antrasis atliekamas konsoliduotu grupės lygmeniu, jei patronuojanti bendrovė konsoliduoja dukterines įmones. Abiejuose skaičiavimuose reikia naudoti tuos pačius laikotarpius ir apibrėžimus. Dažna klaida yra lyginti vienos įmonės metines pajamas su visos grupės darbuotojų skaičiumi.
Praktinis pavyzdys: Lietuvoje registruota gamybos bendrovė turi 180 darbuotojų, 32 mln. eurų pajamų ir 18 mln. eurų balanso sumą. Atskirai ji nepasiekia dviejų didelės įmonės ribų. Tačiau ją kontroliuojanti Lietuvos patronuojanti įmonė valdo ir Lenkijos pardavimo bendrovę bei Vokietijos logistikos bendrovę. Jeigu konsoliduota grupė viršija bent du dydžio kriterijus, patronuojančios įmonės pareiga rengti konsoliduotą tvarumo ataskaitą turi būti vertinama atskirai nuo gamyklos individualios pareigos.
Kitas pavyzdys: Lietuvos įmonė turi tik filialą Latvijoje. Filialas paprastai nėra savarankiškas juridinis asmuo, todėl jo darbuotojai, veiklos duomenys ir finansiniai rezultatai patenka į Lietuvos įmonės apskaitą. Čia klausimas nėra, ar filialas teiks atskirą CSRD ataskaitą, bet ar jo veikla tinkamai įtraukta į pagrindinės įmonės rodiklius ir reikšmingumo vertinimą.
Vertinant terminus, verta pasidaryti trumpą sprendimo bylą: kokie metai tikrinami, kokia įmonės kategorija, kokie rodikliai pasiekti dvejus iš eilės metus, ar įmonė yra listinguojama ir ar jai taikomas atidėjimas. Dydžio ribų peržengimas vienais metais nebūtinai iškart pakeičia kategoriją, todėl sprendimą būtina grįsti konkrečiomis apskaitos direktyvos ir nacionalinio perkėlimo nuostatomis.
Jei grupė veikia plačiau nei Lietuvoje, vien finansinių ribų nepakaks. Reikės nuspręsti, ar tvarumo informacija bus pateikta individualioje, ar konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje. Platesnį Lietuvos bendrovių pasirengimo kontekstą apžvelgia ES tvarumo ataskaitų reikalavimų apžvalga.
Kokius dokumentus ir duomenis reikia paruošti
Prievolės vertinimą turi būti galima atsekti po kelių mėnesių. Vien žodinio finansų vadovo paaiškinimo nepakanka. Mažiausias naudingas dokumentų rinkinys apima paskutinių finansinių metų individualias ir konsoliduotas ataskaitas, konsolidavimo schemą, juridinių asmenų bei filialų sąrašą, darbuotojų skaičiavimo metodiką ir skaičiavimų lentelę su šaltiniais.
Jeigu prievolė taikoma, darbai persikelia nuo ribų tikrinimo prie ESRS duomenų. Pradinis dokumentas čia yra dvigubo reikšmingumo vertinimas. Jis turi parodyti dvi puses: kaip tvarumo klausimai gali paveikti įmonės finansinę padėtį ir kaip įmonės veikla veikia žmones bei aplinką. Vertinime būtina aprašyti naudotą metodiką, vertintus klausimus, dalyvavusius padalinius, sprendimų priėmimą ir išvadas.
Kelių šalių grupėje duomenų žemėlapis yra ypač vertingas. Kiekvienam rodikliui nurodykite duomenų savininką, šaltinio sistemą, valstybę, surinkimo periodiškumą, patikrinimo veiksmą ir asmenį, patvirtinantį skaičių. Pavyzdžiui, energijos sunaudojimo duomenis gali turėti gamykla Slovakijoje, darbo saugos registrus – Lenkijos personalo skyrius, o tiekėjų informaciją – centrinis pirkimų padalinys Lietuvoje.
Ataskaita turi būti parengta taip, kad ją galėtų patikrinti nepriklausomas užtikrinimo paslaugos teikėjas. Dėl to būtina saugoti pirminius įrodymus: sąskaitas, skaitiklių duomenis, personalo registrus, sutartis, vidaus patvirtinimus, naudojamų skaičiavimo koeficientų šaltinius ir keitimų žurnalus. Skaičiuoklė be paaiškintos kilmės audito metu greitai tampa problema.
Dažniausios dokumentavimo klaidos gana žemiškos. Skirtingose šalyse tas pats darbuotojas įtraukiamas du kartus. Dukterinė bendrovė pateikia energijos duomenis pagal kalendorinius metus, nors grupės finansiniai metai kitokie. Tiekimo grandinės duomenys surenkami iš kelių sistemų, bet nepažymima, kuri dalis yra įvertis. Kita klaida – reikšmingumo vertinimą atlikti vien centrinėje būstinėje neapklausiant padalinių, kuriuose vyksta rizikingiausia ar poveikį kelianti veikla.
Ką daryti, jei veikla vykdoma per filialus ar dukterines įmones
Filialas ir dukterinė bendrovė skiriasi iš esmės. Filialas yra tos pačios įmonės veiklos dalis kitoje valstybėje, todėl jo informacija paprastai įtraukiama į pagrindinės bendrovės ataskaitas. Dukterinė įmonė yra atskiras juridinis asmuo. Ji gali turėti individualių atskaitomybės pareigų, tačiau grupės tvarumo ataskaitoje jos duomenys dažniausiai patenka į konsoliduotą apimtį.
Praktinis veiksmas yra parengti nuosavybės ir kontrolės schemą. Joje verta pažymėti tiesioginį bei netiesioginį valdymą, mažumos akcininkus, bendras įmones, konsolidavimo metodą ir šalį, kurioje rengiamas grupės finansinis ataskaitų rinkinys. Būtent šis dokumentas padeda suprasti, ar Lietuvos įmonė turi rinkti informaciją grupės ataskaitai, ar pati yra konsoliduojantis subjektas.
Jeigu dukterinė bendrovė įtraukta į patronuojančios įmonės konsoliduotą vadovybės ataskaitą, tam tikrais atvejais jai gali būti taikoma išimtis nuo atskiros ataskaitos. Tačiau išimtis nėra automatinė. Reikia patikrinti, ar patronuojančios įmonės ataskaita atitinka taikytinus reikalavimus, ar dukterinė įmonė tinkamai nurodo išimtį savo dokumentuose ir ar laikomasi valstybės, kurioje ji įsteigta, procedūrų.
Sudėtingiausios situacijos kyla, kai Lietuvos įmonę valdo ne ES patronuojanti bendrovė, o jos veikla išskaidyta tarp kelių ES subjektų. Tokiu atveju vienas vietos padalinys gali būti paskirtas rengti grupės ataskaitą Sąjungoje arba teikti reikiamą informaciją. Sprendimą verta priimti anksti, nes duomenų surinkimo pareigos negalima patikimai perkelti paskutinę finansinių metų savaitę.
Galimos pasekmės ir atsakomybė už neatitikimą
CSRD nenustato vienodos baudos visoms valstybėms narėms. Sankcijos, priežiūros veiksmai ir atsakingi asmenys priklauso nuo nacionalinių taisyklių, kuriomis direktyva perkelta į konkrečios šalies teisę. Todėl grupė, veikianti Lietuvoje ir kitose valstybėse, turėtų patikrinti kiekvienos svarbios įsteigimo šalies reikalavimus, ypač kai vietos dukterinė bendrovė naudojasi atskaitomybės išimtimi.
Rizika nesibaigia bauda. Pavėluota arba nepakankamai pagrįsta informacija gali lemti neigiamą užtikrinimo išvadą, papildomus aiškinimus kreditoriams, investuotojams ar partneriams ir skubius duomenų rinkimo darbus. Viešuosiuose pirkimuose ar tiekimo grandinėse tvarumo įrodymai kartais prašomi anksčiau, nei įmonei formaliai prasideda CSRD ataskaitų teikimas.
Veiksmingiausia prevencija yra aiškiai paskirstyta atsakomybė. Valdyba arba vadovybė turėtų patvirtinti prievolės vertinimą. Finansų komanda atsako už ribų ir konsolidavimo duomenis. Tvarumo, personalo, pirkimų ir veiklos padaliniai atsako už rodiklių šaltinius. Teisininkai patikrina nacionalines išimtis, viešinimo pareigas ir grupės dokumentus. Vienas atsakingas koordinatorius turi matyti visą grandinę.
Kasmet atnaujinkite vertinimą po finansinių metų pabaigos ir prieš planuodami biudžetą. Įsigijus naują bendrovę, atidarius filialą ar pakeitus patronuojančią įmonę, skaičiavimą reikia atlikti iš naujo. Tvarumo ataskaitos prievolė nėra vienkartinis pažymėjimas byloje. Grupės struktūra ir jos finansiniai rodikliai keičiasi, todėl turi keistis ir atitikties vertinimas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip sužinoti, ar mano įmonė privalo rengti tvarumo ataskaitą?
Sudarykite juridinių asmenų ir filialų sąrašą, patikrinkite individualius bei konsoliduotus finansinius rodiklius, įmonės listinguojamumą ir jai taikomą ataskaitų teikimo etapą. Tada palyginkite išvadą su įsteigimo valstybės nacionalinėmis nuostatomis.
Ar filialai kitose ES šalyse įtraukiami į vertinimą?
Taip. Filialo veikla paprastai yra pagrindinės įmonės veiklos dalis, todėl jo darbuotojai, finansiniai rezultatai ir tvarumo duomenys turi patekti į tos įmonės vertinimą bei ataskaitą.
Kokie pagrindiniai kriterijai taikomi tvarumo ataskaitų prievolei?
Didelėms įmonėms vertinami darbuotojų skaičius, grynosios pardavimo pajamos ir balanso suma. Taip pat reikšminga, ar įmonė yra listinguojama, ar priklauso grupei ir ar ją kontroliuoja ne ES patronuojanti bendrovė.
Ką daryti, jei įmonė veikia per kelias juridines formas?
Parenkite grupės struktūros schemą ir atskirkite filialus nuo dukterinių įmonių. Kiekvienam subjektui nustatykite, ar jis rengia individualias ataskaitas, ar yra įtrauktas į konsoliduotą grupės ataskaitą.
Kokios pasekmės už neatitikimą ES reikalavimams?
Galimos nacionalinėje teisėje numatytos sankcijos, papildomi priežiūros klausimai ir užtikrinimo problemos. Konkreti atsakomybė priklauso nuo valstybės, kurioje registruotas atskaitingas subjektas.




